aaKerko:a
 
aKONTAKT
aCilet jemi
aRedaksia
aLetra
aKa ndodhur
aKomente

aSHERBIME
aKonsulence mjedisore
aTrajnime
aLobim
aAbonime

aFORUM (Diskutoni)

aKATEGORITE
   Studime
   Uji
   Ka ndodhur
   Kuriozitete
   Nga bota
   TECI NE PORTO ROMANO
   TELEFON I GJELBER
   EKOEKONOMIA
   LUMENJTE
   NGA MMAPU
   English
   LEGJISLACIONI MJEDISOR, VENDIME
   BASHKIA E TIRANES
   SHQIPERIA IME E PASTER DHE E BUKUR
   GREEN ELECTION 2011
   VEPRO TANI
   PYJET
   Nga grupimi Ekolevizja
   POLITIKA
   NJOFTIME
   RIO + 20
   ENERGJIA
   RICIKLIMI


VENDIM Nr. 452, datė 11.7.2012 PĖR LANDFILLET E MBETJEVE
» 04/10/2012 - 02:32
Nė zbatim tė ligjit tė ri pėr menaxhimin e integruar tė mbetjeve qeveria ka aprovuar njė vendim mbi mėnyrėn e funksionimit tė lendfilleve, i cili sapo ėshtė botuar nė fletoren zyrtare nr. 109,. Dt. 28.08.2012. Sipas vendimit tė qeverisė lendfillet e reja duhet tė plotėsojnė kėrkesat teknike tė pėrcaktuara nė anekset e vendimit. Venddepozitimet aktuale tė mbetjeve kanė 8 vjet kohė pėr tė plotėsuar kėrkesat teknike tė vendimit. Venddepozitimet aktuale pėr mbetje tė rrezikshme kanė 3 vjet kohė pėr tė plotėsuar disa kėrkesa teknike tė vendimit. Venddepozitimet aktuale pėr kėtė aprovojnė brenda 2 vitesh njė plan pėrmirėsimi, i cili aprovohet nga Agjensia Kombėtare e Mjedisit. Sipas vendimit, depozitimi i mbetjeve nė lendfille bėhet me dokumentacion shoqėrues. Lendfilli mban njė regjistėr me informacion pėr sasinė dhe origjinėn e mbetjeve; ai vetėmonitorohet dhe ēdo vit i raporton Agjensisė Kombėtare tė Mjedisit. Mė poshtė mund tė gjeni tekstin e plotė tė vendimit tė qeverisė.

VENDIM Nr. 452, datė 11.7.2012 PĖR LANDFILLET E MBETJEVE∗ Nė mbėshtetje tė nenit 100 tė Kushtetutės dhe tė neneve 43, pikat 6 e 7, 44, pika 3, 45 e 64 tė ligjit nr. 10 463, datė 22.9.2011 “Pėr menaxhimin e integruar tė mbetjeve”, me propozimin e Ministrit tė Mjedisit, Pyjeve dhe Administrimit tė Ujėrave dhe Ministrit tė Punėve Publike dhe Transportit, Kėshilli i Ministrave VENDOSI: I. Pėrcaktimin e kėrkesave tė sakta teknike dhe operacionale pėr mbetjet dhe lendfillet, tė masave dhe procedurave pėr parandalimin ose pakėsimin sa mė shumė tė efekteve tė mundshme negative nė mjedis, nė veēanti ndotjen e ujėrave sipėrfaqėsore, ujėrave nėntokėsore, tokės dhe ajrit, si edhe nė mjedisin global, pėrfshirė efektin serrė dhe ēdo lloj rreziku qė mund tė shkaktohet ndaj shėndetit tė njeriut nga asgjėsimi i mbetjeve nė lendfill, gjatė gjithė ciklit tė jetės sė tij. II. Nė kuptim tė kėtij vendimi: a) Termat e mėposhtėm tė kėsaj pike, kanė kuptimin qė u ėshtė dhėnė sipas ligjit nr. 10 463, datė 22.9.2011 “Pėr menaxhimin e integruar tė mbetjeve”: i) “mbetje”; ii) “mbetje shtėpiake”; iii) “mbetje e rrezikshme”; iv) “mbetje jo e rrezikshme”; v) “mbetje inerte”; vi) “depozitim nėn tokė” ėshtė njė lloj operacioni asgjėsimi, i parashikuar nė shkronjėn D1 tė shtojcės 1 tė ligjit “Pėr menaxhimin e integruar tė mbetjeve”; vii) “asgjėsim” ka kuptimin e dhėnė nė pikėn 3 tė nenit 3 tė ligjit “Pėr menaxhimin e integruar tė mbetjeve”; viii) “lendfill”; ix) “lėng kullues”; x) “mbetje bio”; xi) “kėrkues”; xii) “mbetje e lėngshme”; xiii) “person”; b) “Mbetje e biodegradueshme” nėnkupton ēdo mbetje qė ėshtė e aftė t’i nėnshtrohet dekompozimit anaerobik (nė mungesė tė oksigjenit) ose aerobik (nė prani tė oksigjenit), siē janė mbetjet nga ushqimet, mbetje bimore nga parqet, kopshtet, letra e kartoni dhe qė pėrfshin mbetje bio; c) “Eluat” ose “lėndė e holluar” nėnkupton solucionin qė pėrftohet nga njė test lėngėzimi nė kushte laboratorike; ē) “Vendndodhja/vendi i lendfillit ekzistues” nėnkupton vendndodhjen e njė lendfilli tė pajisur me leje mjedisi dhe qė ėshtė operacional nė datėn kur ky vendim hyn nė fuqi; d) “Mbajtės i mbetjeve” nėnkupton gjeneruesi i mbetjeve ose personi qė ka nė zotėrim mbetjet; dh) “Qendėr banimi e izoluar” nėnkupton njė qendėr: i) me jo mė shumė se 500 banorė pėr komunė, bashki apo rreth dhe jo mė shumė se 5 banorė pėr kilometėr katror; dhe ii) ku distanca nga qendra urbane mė e afėrt me tė paktėn 250 banorė pėr kilometėr katror ėshtė jo mė pak se 50 km, ose ka akses tė vėshtirė rrugor nė qendrat mė tė afėrta urbane, pėr shkak tė kushteve meteorologjike gjatė njė pjese tė rėndėsishme tė vitit; e) “Gaz i lendfillit” nėnkupton tė gjithė gazrat e gjeneruar nga asgjėsimi i mbetjeve nė lendfill; ė) “Operator” nėnkupton personin qė ėshtė pėrgjegjės pėr njė lendfill, sipas kuptimit tė dhėnė nė shkronjėn “a” tė pikės 33 tė nenit 3 tė ligjit nr. 10 463, datė 22.9.2011 “Pėr menaxhimin e integruar tė mbetjeve”; f) “Trajtim” nėnkupton proceset (fizike, termike, kimike ose biologjike, pėrfshirė edhe ndarjen) tė cilat ndryshojnė karakteristikat e mbetjeve me qėllim qė tė pakėsojnė vėllimin dhe natyrėn e rrezikshme tė tyre, tė lehtėsojnė trajtimin ose tė rrisin rikuperimin e tyre. III. PĖRJASHTIME 1. Ky vendim nuk zbatohet pėr: a) llumrat, pėrfshirė llumrat nga trajtimi i ujėrave tė zeza dhe ato nga pastrimi i kanaleve/pėrrenjve, apo llumra tė ngjashme qė shtrohen mbi tokė, me qėllim plehėrimin ose pėrmirėsimin e saj; b) mbetjet inerte, qė janė tė pėrshtatshme e qė pėrdoren nė punime rizhvillimi/restaurimi dhe punime mbushėse ose pėr qėllime ndėrtimi, nė lendfille; c) llumra tė tjera jo tė rrezikshme, qė depozitohen pėrgjatė kanaleve/pėrrenjve, nė ujėrat sipėrfaqėsore, nė shtratin e tyre dhe nėn kėtė shtrat; ē) dherat e pandotura ose mbetjet inerte jo tė rrezikshme, qė dalin nga gėrmimet dhe nxjerrjet, trajtimi e depozitimi i mineraleve, si dhe nga funksionimi i guroreve; d) tipat e mbetjeve qė janė tė pėrjashtuara nga lendfillet, ashtu siē pėrcaktohet nė nenin 44 tė ligjit nr. 10 463, datė 22.9.2011 “Pėr menaxhimin e integruar tė mbetjeve”. 2. Dispozitat e pikave 6, shkronja “d”, 10, 11, 14, 18, aneksi I, seksionet 3 dhe 4, dhe aneksi V, seksionet 3 dhe 5, nuk zbatohen pėr: a) vendet e lendfilleve ekzistuese pėr mbetjet jo tė rrezikshme ose inerte me njė kapacitet total qė nuk tejkalon 15 000 (pesėmbėdhjetė mijė) tonė ose me njė prurje vjetore qė nuk tejkalon 1 000 (njė mijė) tonė, qė funksionojnė nė ishuj e kur ky ėshtė i vetmi lendfill nė atė ishull dhe ėshtė i destinuar ekskluzivisht pėr asgjėsimin e mbetjeve tė gjeneruara nė atė ishull. Ēdo vend i ri lendfilli qė do tė ndėrtohet nė ishull (pasi kapaciteti total i kėtij lendfilli ekzistues tė jetė pėrdorur) do tė plotėsojė kėrkesat e kėtij vendimi; b) vendet e lendfilleve tė mbetjeve jo tė rrezikshme ose inerte nė qendra banimi tė izoluara, nė qoftė se vendi i lendfillit destinohet pėr asgjėsimin e mbetjeve tė gjeneruara vetėm nga ajo qendėr banimi e izoluar. IV. KĖRKESA TĖ PĖRGJITHSHME PĖR TĖ GJITHA KATEGORITĖ E LENDFILLIT 3. Vendet e tė gjitha lendfilleve tė reja plotėsojnė kėrkesat e pėrgjithshme tė aneksit I. 4. Agjencia Kombėtare e Mjedisit siguron qė leja e mjedisit, pėr ēdo vend lendfilli tė ri, tė pėrmbajė kushtet qė respektojnė dispozitat e pikės 5. V. INFORMACIONI SHTESĖ QĖ DUHET TĖ PĖRFSHIHET NĖ KĖRKESĖN PĖR LEJE MJEDISI 5. Nė pėrputhje me ligjin nr. 10 448, datė 14.7.2011 “Pėr lejet e mjedisit”, kėrkesa pėr lejen e mjedisit, e tipit A ose e B, pėr njė vend lendfilli, pėrfshin edhe informacion pėr: a) identitetin e kėrkuesit dhe tė operatorit, kur ata janė entitete tė ndryshme; b) llojet dhe sasitė totale tė mbetjeve qė do tė asgjėsohen; c) kapacitetin e propozuar tė vendit tė asgjėsimit; ē) vendin, pėrfshirė edhe karakteristikat e tij hidrogjeologjike e gjeologjike; d) metodat e propozuara pėr parandalimin dhe pakėsimin e niveleve tė ndotjes; dh) operacionet e propozuara, vetėmonitorimin dhe planin e kontrollit; e) planin e propozuar pėr mbylljen e lendfillit dhe procedurat e kujdesit pas mbylljes; ė) raportin e vlerėsimit tė ndikimit nė mjedis, nė rast se, nė zbatim tė ligjit nr. 10 440, datė 7.7.2011 “Pėr vlerėsimin e ndikimit nė mjedis”, ėshtė kėrkuar njė i tillė, dhe ēdo informacion qė ėshtė dhėnė nga zhvilluesi; f) garanci financiare nga kėrkuesi, siē parashikohet nga neni 46, i ligjit nr. 10 463, datė 22.9.2011 “Pėr menaxhimin e integruar tė mbetjeve”. VI. KĖRKESA SHTESĖ QĖ DUHEN MARRĖ NĖ KONSIDERATĖ GJATĖ SHQYRTIMIT TĖ NJĖ KĖRKESE PĖR LEJE MJEDISI 6. Nė pėrputhje me ligjin nr. 10 448, datė 14.7.2011 “Pėr lejet e mjedisit”, Agjencia Kombėtare e Mjedisit nuk miraton kėrkesėn pėr leje mjedisi pėr njė vend lendfilli, nė qoftė se nuk ėshtė e bindur qė: a) lendfilli ėshtė nė pėrputhje me tė gjitha kėrkesat pėrkatėse tė legjislacionit shqiptar dhe tė kėtij vendimi; b) drejtuesi teknik qė do tė menaxhojė vendin e lendfillit ka kapacitetin e duhur teknik e menaxherial pėr kėtė qėllim, tė vėrtetuar pėrmes dokumentacionit pėrkatės; c) operatorėve dhe stafit tė lendfillit u ofrohen trajnime nga ana profesionale dhe teknike; ē) lendfilli do tė operohet duke ndėrmarrė masat e nevojshme pėr parandalimin e aksidenteve dhe pėr kufizimin e pasojave tė tyre; d) janė marrė masat e duhura, pėrmes njė garancie financiare, para fillimit tė operacioneve tė asgjėsimit, qė sigurojnė plotėsimin e tė gjitha detyrimeve, pėrfshirė ato pėr kujdesin pas mbylljes, tė pėrcaktuara nė lejen e mjedisit, dhe qė janė ndjekur procedurat e mbylljes, tė kėrkuara nga ligji nr. 10 463, datė 22.9.2011 “Pėr menaxhimin e integruar tė mbetjeve”, si dhe nga ky vendim. Kjo garanci ose ekuivalenti i saj mbahen pėr aq kohė sa kėrkohet pėr kryerjen e operacioneve tė mirėmbajtjes e tė kujdesit pas mbylljes tė lendfillit, nė pėrputhje me parashikimet nė kapitullin X. Kjo kėrkesė nuk zbatohet pėr lendfillet e mbetjeve inerte; dh) projekti i lendfillit ėshtė nė pėrputhje me planet pėrkatėse tė menaxhimit tė mbetjeve, tė referuara nė nenet 10 e 12 tė ligjit nr. 10 463, datė 22.9.2011 “Pėr menaxhimin e integruar tė mbetjeve”. 7. Inspektorati pėrkatės pėr Mjedisin, para fillimit tė operacioneve tė asgjėsimit, inspekton vendin e propozuar pėr lendfillin, me qėllim qė tė sigurohet se vendi i propozuar ėshtė nė pėrputhje me tė gjitha kushtet pėrkatėse tė lejes sė mjedisit. 8. Inspektimi nuk e ēliron operatorin nga pėrgjegjėsia qė ka pėr respektimin e kushteve tė lejes sė mjedisit. VII. KĖRKESA SHTESĖ QĖ DUHEN PĖRFSHIRĖ NĖ LEJEN E MJEDISIT PĖR VENDIN E LENDFILLIT 9. Nė pėrputhje me ligjin nr. 10 448, datė 14.7.2011 “Pėr lejet e mjedisit”, leja e mjedisit e tipit A ose B pėr njė vend lendfilli duhet tė pėrfshijė, gjithashtu, informacionin dhe kėrkesat qė vijojnė pėr: a) kategorinė e lendfillit; b) listėn e llojeve tė pėrcaktuara tė mbetjeve qė lejohen tė depozitohen nė lendfill; c) sasinė totale tė mbetjeve qė lejohet tė depozitohet nė lendfill; ē) kėrkesat pėr pėrgatitjen e lendfillit, operacionet e asgjėsimit nė lendfill dhe procedurat e vetėmonitorimit e tė kontrollit tė lendfillit, pėrfshirė edhe planet e emergjencės (aneksi V, seksioni 4.2); d) kėrkesat kushtėzuese pėr operacionet e mbylljes dhe tė kujdesit pas mbylljes; dh) detyrimin e operatorit pėr tė raportuar, tė paktėn, njė herė nė vit nė Agjencinė Kombėtare tė Mjedisit, pėr llojet dhe sasitė e mbetjeve tė asgjėsuara dhe pėr rezultatet e programit tė vetėmonitorimit. VIII. PROCEDURAT E PRANIMIT TĖ MBETJEVE NĖ LENDFILL 10. Mbajtėsi i mbetjeve, pėrpara apo gjatė dorėzimit tė mbetjeve nė vendin e lendfillit, ose pėrpara apo gjatė dorėzimit tė parė tė njė serie dorėzimesh tė tė njėjtit lloj mbetjesh, i tregon operatorit me anė tė dokumentacionit shoqėrues tė mbetjeve, se: a) nė pėrputhje me kushtet e lejes sė mjedisit, mbetjet mund tė pranohen nė kėtė vend; dhe b) ai i pėrmbush kriteret e pranimit, tė pėrcaktuara nė aneksin II. 11. Ministri dhe ministri pėrgjegjės pėr punėt publike, me urdhėr tė pėrbashkėt, pėrcaktojnė opsionet e asgjėsimit nė lendfill, qė janė tė mundshme nė zbatim tė kėtij vendimi, si dhe nė zbatim tė anekseve, bashkėlidhur kėtij vendimi. 12. Operatori, para pranimit tė mbetjeve nė vendin e lendfillit, kryen procedurat e mėposhtme tė hyrjes: a) kontrollon dokumentacionin shoqėrues tė mbetjeve; b) inspekton me sy mbetjet nė hyrje tė vendit tė lendfillit dhe nė pikėn e depozitimit; c) verifikon pėrputhshmėrinė e mbetjeve me pėrshkrimin e dhėnė nė dokumentacionin e dorėzuar nga mbajtėsi; ē) kur nė zbatim tė kėrkesave tė seksionit 1.3 tė aneksit II, pėr verifikimet nė vend, merren dhe analizohen mostra pėrfaqėsuese, marrja e mostrave dhe ruajtja e tyre dhe e rezultateve tė analizave bėhet nė pėrputhje me aneksin II, seksioni 3. Kėto mostra ruhen pėr, tė paktėn, 1 (njė) muaj; d) lėshon dokument me shkrim pėr marrjen e ēdo dėrgese tė pranuar nė vend; dh) plotėson regjistrin pėrkatės me sasitė dhe karakteristikat e mbetjeve tė depozituara, duke shėnuar origjinėn, datėn e dorėzimit, identitetin e gjeneruesit ose tė grumbulluesit tė mbetjeve shtėpiake, kurse nė rastin e mbetjeve tė rrezikshme shėnon edhe vendndodhjen e saktė. Ky informacion i vihet nė dispozicion Agjencisė Kombėtare tė Mjedisit, pėr qėllime statistikore. 13. Operatori, nė rast se nuk i pranon mbetjet nė lendfill, njofton menjėherė Agjencinė Kombėtare tė Mjedisit pėr mospranimin e mbetjeve. 14. Operatori, pėr lendfillet, sipas pikės 2 tė kapitullit III “Pėrjashtimet” tė kėtij vendimi, qė pėrjashtohen nga dispozitat e kėtij vendimi: a) inspekton me sy, rregullisht, mbetjet nė pikėn e depozitimit, pėr tė siguruar qė nė vend pranohen vetėm mbetje jo tė rrezikshme nga ishulli ose nga qendra e banuar e izoluar; b) plotėson regjistrin pėr sasitė e mbetjeve qė janė depozituar nė vend. IX. KONTROLLI DHE PROCEDURAT E VETĖMONITORIMIT NĖ FAZĖN OPERACIONALE 15. Operatori, gjatė fazės operacionale tė njė lendfilli, kryen procedurat e kontrollit dhe vetėmonitorimit, tė specifikuara nė aneksin V. 16. Operatori informon Agjencinė Kombėtare tė Mjedisit pėr ēdo ndikim negativ tė rėndėsishėm nė mjedis, qė mund tė identifikohet gjatė kryerjes sė procedurave tė kontrollit dhe vetėmonitorimit. 17. Agjencia Kombėtare e Mjedisit, nė rastet kur identifikohet ndonjė ndikim negativ i rėndėsishėm nė mjedis, njofton operatorin pėr tė marrė masa dhe pėr kohėn se kur ai duhet t’i marrė ato. Kėto masa ndėrmerren me shpenzimet e operatorit. 18. Leja e mjedisit specifikon periudhėn kohore nė tė cilėn operatori duhet tė raportojė nė Agjencinė Kombėtare tė Mjedisit dhe tė gjitha rezultatet e vetėmonitorimit, sipas tė dhėnave tė grumbulluara. Raportimi tė jetė jo mė pak se njė herė nė vit. Kėto raporte pėrdoren pėr tė treguar pėrputhshmėrinė me kushtet e vendosura nė lejen e mjedisit dhe pėr tė rritur shkallėn e njohjes pėr reagimin/sjelljen e mbetjeve nė lendfill. 19. Kontrolli i cilėsisė sė operacioneve analitike tė kontrollit e vetėmonitorimit dhe/ose tė analizave, tė referuara nė pikėn 17 tė kėtij vendimi kryhet nga laboratorė tė specializuar. X. PROCEDURAT E MBYLLJES DHE TĖ KUJDESIT PAS MBYLLJES 20. Operatori i vendit tė lendfillit fillon procedurat e mbylljes pėr tė gjithė vendin e lendfillit ose pėr njė pjesė tė tij, vetėm kur: a) janė pėrmbushur kushtet pėrkatėse, tė pėrcaktuara nė lejen e mjedisit; b) kėrkesa e tij pėr mbyllje ėshtė miratuar nga Agjencia Kombėtare e Mjedisit; c) kur kėrkohet, me njė vendim tė argumentuar teknikisht, nga Agjencia Kombėtare e Mjedisit. 21. Agjencia Kombėtare e Mjedisit, pėrpara se tė vendosė mbylljen ose jo tė vendit tė lendfillit, kryen njė verifikim teknik pėrfundimtar nė vend dhe vlerėson tė gjitha raportet e dorėzuara nga operatori. 22. Agjencia Kombėtare e Mjedisit, kur vlerėson se janė pėrmbushur tė gjitha kėrkesat e vendosura nė lejen e mjedisit pėr mbylljen e lendfillit dhe qė, vendi i lendfillit nuk paraqet ndonjė rrezik pėr shėndetin e njeriut a mjedisin, i komunikon, me shkrim, operatorit vendimin pėr miratimin e mbylljes sė vendit tė lendfillit. 23. Ministri firmos aktin e miratimit tė vendimit tė mbylljes dhe tė kujdesit tė lendfillit pasi ai ėshtė miratuar teknikisht nga Agjencia Kombėtare e Mjedisit. 24. Miratimi i mbylljes sė vendit tė lendfillit nuk ia pakėson pėrgjegjėsinė operatorit pėr tė pėrmbushur kushtet e lejes sė mjedisit, pėrfshirė edhe pėrgjegjėsitė specifike qė vijojnė: a) Operatori ėshtė pėrgjegjės pėr mirėmbajtjen, vetėmonitorimin dhe kontrollin e vendit tė lendfillit gjatė fazės sė kujdesit pas mbylljes, pėr aq kohė sa do t’i kėrkohet nga Agjencia Kombėtare e Mjedisit, duke marrė nė konsideratė periudhėn kohore gjatė sė cilės vendi i lendfillit mund tė paraqesė rrezik pėr shėndetin e njeriut ose mjedisin. b) Operatori njofton Agjencinė Kombėtare tė Mjedisit pėr ndonjė ndikim negativ tė rėndėsishėm nė mjedis, tė zbuluar gjatė kryerjes sė procedurave tė kontrollit, dhe zbaton vendimin e Agjencisė Kombėtare tė Mjedisit pėr natyrėn, shkallėn dhe afatin kohor tė masave qė duhen marrė. c) Operatori i vendit, pavarėsisht nga legjislacioni nė fuqi pėr pėrgjegjėsinė e mbajtėsve tė mbetjeve, ėshtė pėrgjegjės, sipas kėrkesave tė aneksit V, pėr vetėmonitorimin dhe analizimin e gazrave tė lendfillit, tė lėngjeve qė kullojnė prej tij dhe tė regjimit tė ujėrave nėntokėsore nė afėrsi tė vendit, pėr aq kohė sa Agjencia Kombėtare e Mjedisit e konsideron lendfillin qė mund tė paraqesė rrezik pėr shėndetin e njeriut ose mjedisin. XI. VENDET E VENDDEPOZITIMEVE EKZISTUESE 25. Operatori i njė venddepozitimi ekzistues, pavarėsisht nėse ka ose jo leje mjedisi, brenda 2 (dy) viteve nga hyrja nė fuqi e kėtij vendimi, pėrgatit njė plan pėrmirėsimi tė lendfillit dhe e paraqet atė pėr miratim nė Agjencinė Kombėtare tė Mjedisit. 26. Plani i pėrmirėsimit pėrfshin kėrkesat e pėrcaktuara nė pikėn 6 tė kapitullit VI tė kėtij vendimi, dhe nėse ėshtė e nevojshme, edhe masa konkrete qė operatori i konsideron tė nevojshme pėr ta sjellė lendfillin nė pėrputhje tė plotė me kėrkesat e kėtij vendimi, me pėrjashtim tė kėrkesave tė pėrcaktuara nė aneksin I, seksioni 1, bashkėlidhur kėtij vendimi. 27. Agjencia Kombėtare e Mjedisit, brenda 6 (gjashtė) muajve nga marrja e planit tė pėrmirėsimit, merr vendim nė qoftė se operacionet mund tė vazhdojnė nė bazė tė planit tė pėrmirėsimit tė lendfillit dhe nė bazė tė kėtij vendimi. 28. Agjencia Kombėtare e Mjedisit, pasi miraton planin e pėrmirėsimit, e dėrgon atė pėr shqyrtim nė Komitetin Ndėrministror pėr Mbetjet, i cili vendos pėr masat qė duhen marrė dhe periudhėn e nevojshme tė tranzicionit pėr pėrmbushjen e tij, e cila nuk duhet tė jetė mė e gjatė se 8 (tetė) vjet pas hyrjes nė fuqi tė kėtij vendimi. 29. Plani i pėrmirėsimit i miratuar, masat e nevojshme dhe periudha e tranzicionit, e referuar nė pikėn 28 tė kėtij vendimi, pėrbėjnė njė pjesė tė lejes sė mjedisit pėr atė lendfill ekzistues, nėse subjekti e posedon atė. Subjekti paraqitet nė QKL pėr dorėzimin e planit. Nė rastin kur subjekti ėshtė i pajisur me planin e pėrmirėsimit pėrpara se tė pajiset me leje mjedisi, atėherė nė momentin e aplikimit pranė QKL-sė, do ta paraqesė kėtė plan si dokument mė vete, i cili do t’i pėrcillet nė mėnyrė elektronike Ministrisė sė Mjedisit, sė bashku me dokumentet e tjera aplikuese. 30. Agjencia kryen tė gjitha veprimet e nevojshme pėr unifikimin e kushteve tė lejes ekzistuese tė operatorit, nė pėrputhje me kėrkesat e vendosura nė planin e pėrmirėsimit tė lendfillit tė miratuar. 31. Agjencia Kombėtare e Mjedisit ndėrmerr tė gjitha hapat e nevojshme pėr ta mbyllur kėtė vend depozitimi ekzistues sa mė parė tė jetė e mundur dhe i kėrkon operatorit tė zbatojė planet e propozuara pėr mbylljen dhe pėr kujdesin pas mbylljes, nė pėrputhje me pikėn 5, shkronja “e”, dhe kapitullin X tė kėtij vendimi, kur vendi i njė lendfilli ekzistues: a) sipas mendimit tė saj tė argumentuar, nuk mund tė sillet nė kushte qė pėrputhen me kėtė vendim; dhe/ose b) nuk ka marrė leje mjedisi. 32. Operatori i vendit tė venddepozitimit ekzistues ka detyrimin qė vendi nė fjalė tė pėrmbushė kėrkesat e kėtij vendimi, me pėrjashtim tė kėrkesave tė parashikuara nė aneksin I, seksioni 1, bashkėlidhur, brenda 8 (tetė) vjetėve nga data e hyrjes nė fuqi tė kėtij vendimi. 33. Operatori i lendfillit tė mbetjeve tė rrezikshme ka detyrimin qė vendi nė fjalė tė pėrmbushė kėrkesat e kapitullit VIII dhe aneksit II, brenda 3 (tre) viteve nga data e hyrjes nė fuqi tė kėtij vendimi. XII. PAKĖSIMI I MBETJEVE BIO QĖ SHKOJNĖ NĖ LENDFILL 34. Objektivat qė duhet tė arrihen nė pėrputhje me kėtė vendim dhe parashikimet e planit kombėtar pėr menaxhimin e integruar tė mbetjeve dhe planet rajonale e vendore janė kėto: a) Jo mė vonė se pesė 5 (pesė) vjet pas hyrjes nė fuqi tė kėtij vendimi mbetjet bashkiake tė biodegradueshme qė shkojnė nė lendfill pakėsohen nė (janė sa) 75% tė sasisė totale (sipas peshės) tė mbetjeve bashkiake tė biodegradueshme, tė gjeneruara nė vitin 2010. b) Jo mė vonė se 8 (tetė) vjet pas hyrjes nė fuqi tė kėtij vendimi mbetjet bashkiake tė biodegradueshme qė shkojnė nė lendfill pakėsohen nė (janė sa) 50% tė sasisė totale (sipas peshės) tė mbetjeve bashkiake tė biodegradueshme, tė gjeneruara nė vitin 2010. c) Jo mė vonė se 13 (trembėdhjetė) vjet pas hyrjes nė fuqi tė kėtij vendimi mbetjet bashkiake tė biodegradueshme qė shkojnė nė lendfill pakėsohen nė (janė sa) 35% tė sasisė totale (sipas peshės) tė mbetjeve bashkiake tė biodegradueshme, tė gjeneruara nė vitin 2010. XIII. KOSTOT E LENDFILLIT TĖ MBETJEVE 35. Tarifa qė operatori do tė kėrkojė pėr asgjėsimin e mbetjeve nė atė vend pėr njė periudhė prej tė paktėn 30 (tridhjetė) vjetėsh, nė pėrputhje me nenin 19 tė ligjit nr.10 463, datė 22.9.2011 “Pėr menaxhimin e integruar tė mbetjeve”, do tė mbulojė kostot e projektimit dhe operimit tė lendfillit, duke pėrfshirė kostot e garancisė financiare, tė kėrkuar nė nenin 46 tė ligjit pėr menaxhimin e integruar tė mbetjeve dhe kostot e vlerėsuara pėr mbylljen dhe kujdesin pas mbylljes sė lendfillit. 36. Informacioni i referuar nė pikėn 35 tė kėtij vendimi vihet nė dispozicion tė publikut, nė pėrputhje me kėrkesat e ligjit pėr tė drejtėn e informimit mbi dokumentet zyrtare dhe tė ligjit pėr mbrojtjen e mjedisit. XIV RAPORTIMET 37. Ministria pėrgatit, ēdo 3 (tre) vjet, njė raport pėr zbatimin e kėtij vendimi dhe, nė mėnyrė tė veēantė, tė Strategjisė Kombėtare tė Menaxhimit tė Integruar tė Mbetjeve, pėr arritjen e objektivave tė vendosura nė pikėn 34 tė kėtij vendimi. 38. Agjencia Kombėtare e Mjedisit i siguron Ministrisė tė gjithė informacionin e nevojshėm teknik pėr pėrgatitjen e raportit tė referuar nė pikėn 37 tė kėtij vendimi. 39. Raporti i referuar nė pikėn 37, vihet nė dispozicion tė publikut. 40. Ministri, me urdhėr, pėrcakton kėrkesat pėr pėrgatitjen e raportit sipas pikės 37, pėrfshirė edhe informacionin qė duhet pėrfshirė nė tė. XV. DISPOZITA PĖRFUNDIMTARE Ky vendim hyn nė fuqi pas botimit nė Fletoren Zyrtare. KRYEMINISTRI Sali Berisha ANEKSI I KĖRKESA TĖ PĖRGJITHSHME PĖR TĖ GJITHA KATEGORITĖ E LENDFILLEVE 1. Vendndodhja e lendfillit 1.1 Pėr pėrzgjedhjen e vendndodhjes sė njė lendfilli merren nė konsideratė kėrkesat qė lidhen me: a) distancėn nga kufiri i vendit tė lendfillit deri te zonat e banuara dhe zonat e pushimit/rekreative, rrjedhat e ujit, trupat ujorė dhe zonat e tjera bujqėsore ose urbane; b) ekzistencėn e ujėrave nėntokėsore, ujėrave bregdetare ose zonave natyrore tė mbrojtura nė kėtė zonė; c) kushtet gjeologjike dhe hidrogjeologjike nė kėtė zonė; d) rrezikun e pėrmbytjes, fundosjes, shkarjes sė dherave, ose tė rėnies sė orteqeve nė kėtė vend; e) mbrojtjen e trashėgimisė natyrore e kulturore nė kėtė zonė. f) dispozitat e ligjit nr. 8752, datė 23.3.2001 “Pėr krijimin dhe funksionimin e strukturave pėr administrimin dhe mbrojtjen e tokės”, tė ndryshuar. 1.2 Vendndodhja e lendfillit pėrzgjidhet vetėm nė qoftė se karakteristikat e vendit, nė pėrputhje me kėrkesat e pėrmendura mė sipėr, ose masat e duhura qė do tė merren, tregojnė qė lendfilli nuk shkakton ndonjė rrezik serioz mbi mjedisin. 2. Kontrolli i ujėrave dhe menaxhimi i lėngjeve qė kullojnė nga lendfilli 2.1 Nė pėrputhje me karakteristikat e lendfillit dhe kushtet meteorologjike tė zonės merren masat e duhura, me qėllim qė: a) tė kontrollohen ujėrat qė futen nė trupin e lendfillit nga precipitimet/reshjet; b) tė parandalohet futja e ujėrave sipėrfaqėsore dhe/ose ujėrave nėntokėsore nė mbetjet e depozituara nė lendfill; c) tė grumbullohen ujėrat e kontaminuara dhe lėngjet qė kullojnė nga lendfilli; Autoriteti kompetent mund tė vendosė qė kjo dispozitė tė mos zbatohet nė qoftė se vlerėsimi paraprak, qė merr nė konsideratė vendndodhjen e lendfillit dhe mbetjet qė do tė pranohen aty, tregon se lendfilli nuk paraqet rrezik potencial pėr mjedisin. d) ujėrat e grumbullura, tė kontaminuara dhe tė kulluara nga lendfilli, tė trajtohen nė standardin qė kėrkohet pėr shkarkimin e tyre. 2.2 Dispozitat e mėsipėrme mund tė mos zbatohen pėr lendfillet e mbetjeve inerte qė nuk janė tė kontaminuara me mbetje tė tjera. 3. Mbrojtja e tokės dhe ujit 3.1 Pėrzgjedhja e vendit tė lendfillit dhe projektimi i tij bėhen nė atė mėnyrė qė pėrmbush kushtet e nevojshme pėr parandalimin e ndotjes sė tokės, ujėrave sipėrfaqėsore ose nėntokėsore, duke siguruar grumbullimin eficent tė lėngjeve qė kullojnė nga lendfilli, siē dhe kur kėrkohet sipas seksionit 2. Mbrojtja e tokės, ujėrave nėntokėsore dhe sipėrfaqėsore arrihet duke kombinuar barrierėn gjeologjike me: a) njė shtresė izoluese fundore (bottom liner) nė shtratin e lendfillit nė fazėn operacionale (aktive); dhe b) njė shtresė izoluese tė sipėrme nė fazėn pas mbylljes (pasive). 3.2 Barriera gjeologjike pėrcaktohet nga kushtet gjeologjike dhe hidrogjeologjike nė afėrsi tė vendit tė lendfillit, si mė poshtė, dhe siguron kapacitet zbutės tė mjaftueshėm pėr tė parandaluar njė rrezik potencial pėr tokėn dhe ujėrat tokėsorė. Baza dhe anėt e lendfillit konsistojnė nė njė shtresė minerale qė pėrmbush kėrkesat pėr pėrshkrueshmėrinė dhe trashėsinė me njė efekt tė kombinuar, pėr mbrojtjen e tokės, ujėrave nėntokėsore dhe sipėrfaqėsore, tė paktėn tė barasvlershėm me atė ēka rezulton nga kėrkesat qė vijojnė: a) Pėr lendfillin e mbetjeve tė rrezikshme. Koeficienti i pėrshkueshmėrisė ėshtė 1.0×10-9 m/sekondė ose mė i vogėl se kaq; trashėsia ėshtė 5 m ose mė e madhe se kaq; b Pėr lendfillin e mbetjeve jo tė rrezikshme. Koeficienti i pėrshkueshmėrisė ėshtė 1.0×10-9 m/sekondė ose mė i vogėl se kaq; trashėsia ėshtė 1 m ose mė e madhe se kaq; c) Pėr lendfillin e mbetjeve inerte. Koeficienti i pėrshkueshmėrisė ėshtė 1.0×10-7 m/sekondė ose mė i vogėl se kaq; trashėsia ėshtė 1 m ose mė e madhe se kaq. Barrierat gjeologjike, kur nuk i pėrmbushin nė mėnyrė natyrore kushtet e mėsipėrme, plotėsohen artificialisht dhe pėrforcohen me mėnyra tė tjera qė sigurojnė mbrojtje tė njėjtė. Barriera gjeologjike artificiale duhet tė ketė trashėsi tė barabartė me 0.5 metra ose mė tepėr se 0.5 metra. 3.3 Pėrveē barrierės gjeologjike tė pėrshkruar mė sipėr, pėr tė siguruar qė sasia e lėngjeve qė kullojnė nga lendfilli tė grumbulluara nė shtratin/fundin e tij tė jetė sa mė e vogėl, nė pėrputhje me parimet e mėposhtme shtohet edhe sistemi i grumbullimit dhe izolimit tė lėngjeve qė kullojnė nga lendfilli: Grumbullimi i lėngjeve qė kullojnė nga lendfilli dhe izolimi i shtratit (pjesės sė poshtme) tė lendfillit Kategoria e lendfillit Mbetje jo tė rrezikshme Mbetje tė rrezikshme Mbetje inerte Shtresė izoluese artificiale kėrkohet kėrkohet Shtresė kulluese me trashėsi tė barabartė me 0,5m ose me e madhe se kaq kėrkohet kėrkohet Agjencia Kombėtare e Mjedisit, nė rastet kur, pas marrjes nė konsideratė tė rrezikut potencial pėr mjedisin, gjykon se duhet tė parandalohet formimi i lėngjeve qė kullojnė nga lendfilli, nė kushtet e lejes sė mjedisit tė atij lendfilli, pėrfshin edhe izolimin e sipėrfaqes. Rekomandimet pėr izolimin e sipėrfaqes (pjesės sė sipėrme) tė lendfillit Kategoria e lendfillit Mbetje jo tė rrezikshme Mbetje tė rrezikshme Mbetje inerte Shtresė izoluese artificiale Nuk kėrkohet Kėrkohet Shtresė minerale e papėrshkrueshme Kėrkohet Kėrkohet Shtresė kulluese me trashėsi mė tė madhe se 0,5m Kėrkohet Kėrkohet Mbulesė mbi shtresėn e sipėrme tė tokės me trashėsi mė tė madhe se 1m Kėrkohet Kėrkohet 3.4 Agjencia Kombėtare e Mjedisit, nė rastet kur pas vlerėsimit tė rrezikut pėr mjedisin, dhe nė pėrputhje me seksionin 2 "Kontrolli i ujėrave dhe menaxhimi i lėngjeve qė kullojnė nga lendfilli" gjykon se grumbullimi dhe trajtimi i lėngjeve qė kullojnė nga lendfilli nuk ėshtė i nevojshėm ose qė lendfilli ėshtė ndėrtuar nė mėnyrė tė tillė qė nuk paraqet rrezik potencial pėr tokėn, ujėrat nėntokėsore ose sipėrfaqėsore, i pakėson kėrkesat e paragrafėve 3.2 dhe 3.3 mė sipėr. Kėto kėrkesa, nė rastet e lendfilleve tė mbetjeve inerte, mund tė parashikohen nė vendimin e Kėshillit tė Ministrave pėr mbetjet inerte, nė zbatim tė nenit 37 tė ligjit “Pėr menaxhimin e integruar tė mbetjeve”. 3.5 Ministri, me udhėzim tė veēantė, pėrcakton metodat pėr pėrcaktimin e koefiēientėve tė pėrshkrueshmėrisė tė lendfillit pėr fushėn dhe pėr tė gjithė shtrirjen e vendit tė lendfillit. 4. Kontrolli i gazit 4.1 Operatori i lendfillit merr masat e duhura pėr kontrollin, grumbullimin dhe migrimin e gazit tė lendfillit (aneksi V). 4.2 Tė gjithė operatorėt e lendfilleve qė pranojnė mbetje tė biodegradueshme grumbullojnė gazin e lendfillit, e trajtojnė dhe e pėrdorin atė. Gazi i grumbulluar, nė qoftė se nuk mund tė pėrdoret pėr tė prodhuar energji, digjet. 4.3 Operatori i lendfillit kryen grumbullimin, trajtimin dhe pėrdorimin e gazit tė lendfillit sipas paragrafit 4.2, nė atė mėnyrė qė minimizon dėmin ose pėrkeqėsimin e mjedisit dhe rrezikun ndaj shėndetit tė njeriut. 5. Bezditė dhe rreziqet Operatori i lendfillit merr masa pėr tė minimizuar bezditė, problemet dhe rreziqet qė vijnė nga lendfilli, si rezultat i: a) ēlirimit tė erėrave dhe pluhurit; b) materialeve qė i merr era; c) zhurmave dhe trafikut; d) zogjve, krimbave dhe insekteve; e) krijimit tė aerosolėve; f) zjarreve. Operatori i lendfillit merr masa pėr lendfillin nė mėnyrė qė papastėrtitė qė krijohen nga vendi i lendfillit tė mos pėrhapen nė rrugėt publike dhe tokėn pėrreth tij. 6. Qėndrueshmėria Operatori i lendfillit siguron qė mbetjet nė vendin e lendfillit tė vendosen nė mėnyrė tė tillė qė masa e mbetjeve dhe e strukturave tė lidhura me to tė jetė e qėndrueshme sidomos pėr tė shmangur shkarjet. Kur vendoset barrierė/shtresė izoluese artificiale, pas konsiderimit edhe tė morfologjisė sė lendfillit, merren masa qė sigurojnė qė nėnshtresa gjeologjike tė ketė qėndrueshmėri tė mjaftueshme pėr tė parandaluar dėmtimin e barrierės/shtresės izoluese. 7. Pengesat pėr hyrjen nė lendfill Operatori i lendfillit merr masa qė sigurojnė ndalimin e hyrjes sė lirė nė vendin e tij. Portat mbyllen pas pėrfundimit tė orarit tė punės. Sistemi i kontrollit dhe aksesi nė ēdo impiant pėrmban njė program masash pėr tė zbuluar dhe dekurajuar hedhjen e paligjshme tė mbetjeve nė vend. ANEKSI II PROCEDURAT DHE KRITERET E PRANIMIT TĖ MBETJEVE Ky aneks parashtron klasifikimin uniform tė mbetjeve dhe procedurat qė zbatohen gjatė pranimit tė tyre. Seksioni 1 i kėtij aneksi parashtron procedurėn qė pėrcakton pranueshmėrinė e mbetjeve nė lendfill. Kjo procedurė konsiston nė karakteristikat bazė, testet e pėrputhshmėrisė dhe verifikimin nė vendin e lendfillit. Seksioni 2 i kėtij aneksi parashtron kriteret e pranimit pėr ēdo kategori lendfilli. Mbetjet pranohen nė lendfill vetėm nė qoftė se pėrmbushin kriteret e pranimit tė asaj kategorie lendfilli. Seksioni 3 i kėtij aneksi rendit metodat qė duhen pėrdorur pėr marrjen e mostrave dhe analizat e mbetjeve. 1. Procedura pėr pranimin e mbetjeve nė lendfille 1.1 Karakterizimi bazė Karakterizimi bazė ėshtė hapi i parė i procedurės sė pranimit dhe nėnkupton njė pėrcaktim tė plotė tė mbetjeve, duke grumbulluar tė gjithė informacionin e nevojshėm pėr asgjėsimin e sigurt tė mbetjeve nė periudhė afatgjatė. Karakterizimi bazė kėrkohet pėr ēdo lloj mbetje. 1.1.1 Funksionet e karakterizimit bazė a) Informacion bazė mbi mbetjet: lloji, origjina, pėrbėrja, konsistenca, aftėsia pėr tė lėngėzuar (leachatability) nė lendfill, dhe kur ėshtė e nevojshme dhe e mundur, veti tė tjera karakteristike; b) Informacion bazė pėr tė kuptuar sjelljen e mbetjeve nė lendfill dhe opsionet pėr trajtimin e tyre, siē pėrcaktohet nė nenin 43(2) tė ligjit “Pėr menaxhimin e integruar tė mbetjeve”. c) Vlerėsimi i mbetjeve kundrejt vlerave kufi. d) Gjetja e variablave/ndryshoreve kryesore (parametrat kritikė) pėr testimin e pėrputhshmėrisė dhe opsionet pėr thjeshtimin e testimit tė pėrputhshmėrisė (qė ēojnė nė njė pakėsim tė konsiderueshėm tė pėrbėrėsve qė duhen matur, por vetėm pas demonstrimit tė informacionit pėrkatės). Karakterizimi mund tė japė edhe raportet midis karakterizimit bazė dhe rezultateve tė procedurave tė thjeshtuara tė testeve, si edhe frekuencėn e testimit tė pėrputhshmėrisė. Nė qoftė se karakterizimi bazė i mbetjeve tregon se mbetjet plotėsojnė kriteret pėr njė kategori tė caktuar lendfilli, siē pėrcaktohet nė seksionin 2, mbetja konsiderohet e pranueshme nė atė kategori lendfilli. Nė rast tė kundėrt, mbetja nuk pranohet nė atė kategori lendfilli. Gjeneruesi i mbetjeve, ose nė mungesė tė tij, personi pėrgjegjės pėr menaxhimin e mbetjeve, ėshtė pėrgjegjės pėr saktėsinė e informacionit tė dhėnė pėr karakterizimin e mbetjeve. Operatori mban tė dhėna pėr informacionin e kėrkuar pėr njė periudhė prej 5 vjetėsh. 1.1.2 Kėrkesat themelore pėr karakterizimin bazė tė mbetjeve a) Burimi dhe origjina e mbetjeve; b) Informacioni mbi procesin qė gjeneron mbetjet (pėrshkrimi dhe karakteristikat e lėndėve tė para dhe produkteve); c) Pėrshkrimi i trajtimit tė kryer mbi mbetjet nė pėrputhje me nenin 43(2) tė ligjit “Pėr menaxhimin e integruar tė mbetjeve”, ose njė deklaratė qė sqaron arsyet pse njė trajtim i tillė nuk konsiderohet i nevojshėm; d) Tė dhėna mbi pėrbėrjen e mbetjeve dhe aftėsinė pėr tė lėngėzuar (leachability) e mbetjeve nė lendfill, sipas rastit; e) Pamja e jashtme e mbetjeve (era, ngjyra, forma fizike); f) Kodi sipas vendimit tė Kėshillit tė Minisrave nr.99, datė 19.02.2005 “Pėr miratimin e katalogut shqiptar pėr klasifikimin e mbetjeve” (Lista e mbetjeve tė Bashkimit Europian); g) Pėr mbetjet e rrezikshme (qė nė katalog pasqyrohen me njė kod 6-shifror tė shoqėruar me «*»): shėnohen edhe vetitė pėrkatėse qė i bėjnė ato tė rrezikshme sipas shtojcės 3 tė ligjit “Pėr menaxhimin e integruar tė mbetjeve”. h) Informacion qė vėrteton se mbetjet nuk janė tė pėrjashtuara sipas nenit 44 tė ligjit “Pėr menaxhimin e integruar tė mbetjeve”; i) Kategoria e lendfillit ku mund tė pranohen mbetjet; j) Pėrkujdesje tė tjera qė duhen ndėrmarrė nė lendfill, nė qoftė se ėshtė e nevojshme; k) Verifikim nėse mbetjet mund tė riciklohen ose tė rikuperohen. 1.1.3 Testimi Si rregull i pėrgjithshėm, pėr tė pėrftuar informacionin e mėsipėrm, mbetjet testohen. Pėrveē kullueshmėrisė sė mbetjeve nė lendfill, me anė tė testimit duhet tė njihet ose tė pėrcaktohet edhe pėrbėrja e mbetjeve. Testet qė pėrdoren pėr karakterizimin bazė pėrfshijnė gjithmonė edhe ato qė pėrdoren pėr testimin e pėrputhshmėrisė. Pėrmbajtja e karakterizimit, shkalla e testimit laboratorik tė kėrkuar dhe marrėdhėnia ndėrmjet karakterizimit bazė dhe kontrollit tė pėrputhshmėrisė varet nga lloji i mbetjeve. Ekziston njė dallim midis: a) mbetjeve qė gjenerohen rregullisht nė tė njėjtin proēes; b) mbetjeve qė nuk gjenerohen rregullisht. Karakterizimet e detajuara nė pikat (a) dhe (b) sigurojnė informacion qė mund tė krahasohet drejtpėrdrejt me kriteret e pranimit pėr kategoritė pėrkatėse tė lendfillit, dhe pėrveē kėsaj, edhe informacion pėrshkrues (p.sh. pasojat e depozitimit bashkė me mbetjet bashkiake). a) Mbetjet qė gjenerohen rregullisht nė tė njėjtin poēes Kėto janė mbetje tė njėjta dhe konsistente tė gjeneruara rregullisht gjatė tė njėjtit proces, ku: - instalimet dhe procesi i gjenerimit tė mbetjeve njihen mirė dhe materialet qė futen nė proces dhe vetė procesi janė tė mirėpėrcaktuar, - operatori i instalimit ofron tė gjithė informacionin e nevojshėm dhe informon operatorin e lendfillit pėr ndryshimet nė proces (veēanėrisht pėr ndryshimet lidhur me materialet qė futen nė proces). Procesi shpesh kryhet nė njė instalim tė vetėm. Mbetjet mund tė jenė gjeneruar edhe nga instalime tė ndryshme, nė qoftė se identifikohen si njė rrymė e vetme me karakteristika tė zakonshme brenda kufijve tė njohur (p.sh. hiri qė mbetet nga incinerimi i mbetjeve bashkiake). Pėr kėto mbetje karakterizimi bazė pėrfshin edhe kėrkesat themelore tė renditura nė seksionin 1.1.2 dhe veēanėrisht kėrkesat qė vijojnė: - llojshmėrinė e pėrbėrėsve tė mbetjeve tė veēanta; - llojshmėrinė dhe ndryshueshmėrinė e vetive karakteristike; - kullueshmėrinė e mbetjeve nė lendfill, tė pėrcaktuar nga testi i kullueshmėrisė sė lėngjeve tė njė partie mbetjesh dhe/ose testi i pėrshkueshmėrisė dhe/ose testi i varėsisė nga pH, nė qoftė se kėrkohen; - variablat/ndryshoret kryesore testohen rregullisht. Nė qoftė se mbetjet gjenerohen nga i njėjti proces nė instalime tė ndryshme, informacioni jepet pėr qėllime vlerėsimi. Pėr pasojė, merren njė numėr matjesh i mjaftueshėm pėr tė treguar llojshmėrinė dhe ndryshueshmėrinė e vetive karakteristike tė mbetjeve. Mė pas, po qe se nuk kanė ndodhur ndryshime tė rėndėsishme nė procesin e gjenerimit, mbetjet konsiderohen tė karakterizuara dhe rrjedhimisht i nėnshtrohen vetėm testit tė pėrputhshmėrisė. Pėr mbetjet qė gjenerohen nga i njėjti proces nė tė njėjtin instalim, rezultatet e matjeve mund tė tregojnė vetėm ndryshime tė vogla tė vetive tė mbetjeve nė krahasim me vlerat kufi respektive. Mė pas, po qe se nuk kanė ndodhur ndryshime tė rėndėsishme nė procesin e gjenerimit, mbetjet konsiderohen tė karakterizuara dhe rrjedhimisht i nėnshtrohen vetėm testit tė pėrputhshmėrisė. Mbetjet nga impiantet pėr grupimin ose pėrzierjen e mbetjeve, nga stacionet e transferimit tė mbetjeve ose rrymat e mbetjeve tė pėrziera nga grumbulluesit e mbetjeve, mund tė ndryshojnė nė mėnyrė tė konsiderueshme nė vetitė e tyre. Kjo gjė merret parasysh gjatė karakterizimit bazė. Mbetje tė tilla mund tė klasifikohen nėn rastin (b). b) Mbetjet qė nuk gjenerohen rregullisht Kėto mbetje nuk gjenerohen rregullisht nga i njėjti proces nė tė njėjtin instalim dhe nuk janė pjesė e njė rryme mbetjesh tė mirė karakterizuar. Ēdo parti mbetjesh tė tilla tė gjeneruara, karakterizohet. Testimi pėr pėrputhshmėrinė nuk kėrkohet, pasi ēdo parti e gjeneruar karakterizohet. 1.1.4 Rastet kur nuk kėrkohet testimi Testimi pėr karakterizimin bazė pėrjashtohet nė rastet kur: a) mbetja bėn pjesė nė njė listė mbetjesh qė nuk kėrkojnė testime, siē pėrcaktohet nė seksionin 2; b) i gjithė informacioni i nevojshėm pėr klasifikimin bazė ėshtė i njohur dhe i justifikuar drejt pėr tė kėnaqur plotėsisht kėrkesat e Agjencisė Kombėtare tė Mjedisit; c) pėr lloje tė caktuara mbetjesh testimi ėshtė jo praktik ose kur nuk disponohen procedurat e duhura tė testimit dhe kriteret e pranimit. Kjo gjė justifikohet dhe dokumentohet, duke pėrfshirė edhe arsyet pse mbetja ėshtė konsideruar e pranueshme nė atė kategori lendfilli. 1.2 Testi i pėrputhshmėrisė Mbetjet qė, nė bazė tė karakterizimit bazė sipas seksionit 1, janė konsideruar tė pranueshme pėr atė kategori lendfilli i nėnshtrohen mė tej testit tė pėrputhshmėrisė pėr tė pėrcaktuar nėse ato pėrputhen me rezultatet e karakterizimit bazė dhe kriteret pėrkatėse tė pranimit, siē pėrcaktohet nė seksionin 2. Funksioni i testimit tė pėrputhshmėrisė kontrollon periodikisht rrymat e mbetjeve qė gjenerohen rregullisht. Parametrat qė duhen testuar pėrcaktohen nė karakterizimin bazė. Parametrat duhet tė jenė tė lidhur me informacionin e karakterizimit bazė; siē pėrcaktohet nė karakterizimin bazė, pėr parametrat kritikė (variablat/ndryshoret kryesore) nevojitet vetėm njė kontroll. Kontrolli tregon nėse mbetjet respektojnė vlerat kufi tė parametrave kritikė. Testet qė pėrdoren pėr testimin e pėrputhshmėrisė, janė njė ose disa prej testeve qė pėrdoren pėr karakterizimin bazė. Testimi duhet tė konsistojė tė paktėn nė njė test kullueshmėrie pėr ēdo parti. Pėr kėtė qėllim pėrdoren metodat e listuara nė seksionin 3. Mbetjet qė pėrjashtohen nga kėrkesat pėr testim pėr karakterizimin bazė nė seksionin 1.1.4(a) dhe seksionin 1.1.4(c) pėrjashtohen edhe nga testimi i pėrputhshmėrisė. Megjithatė ato kanė nevojė tė kontrollohen pėr pėrputhshmėri me informacionin e karakterizimit bazė, pėrveē testimit. Testimi i pėrputhshmėrisė kryhet tė paktėn njė herė nė vit dhe operatori siguron nė ēdo rast qė testimi i pėrputhshmėrisė tė kryhet nė kuadrin dhe frekuencėn e pėrcaktuar nga karakterizimi bazė. Tė dhėnat e regjistruara me rezultatet e testeve mbahen pėr njė periudhė prej 5 vjetėsh. 1.3 Verifikimi nė vend Ēdo ngarkesė mbetjesh e dėrguar nė lendfill duhet tė inspektohet me sy pėrpara dhe pas shkarkimit. Dokumentacioni shoqėrues duhet tė kontrollohet. Pėr mbetjet e depozituara nga prodhuesi i mbetjeve nė njė lendfill nėn kontrollin e tij, ky verifikim duhet bėrė nė pikėn e nisjes. Mbetjet mund tė pranohen nė lendfill, nė qoftė se janė njėlloj me ato qė kanė qenė subjekt i karakterizimit bazė dhe testimit tė pėrputhshmėrisė, dhe qė janė pėrshkruar nė dokumentet shoqėruese. Nė rast tė kundėrt, mbetjet nuk duhet tė pranohen. Ministri me urdhėr, pėrcakton kėrkesat e testit pėr verifikimin nė vend, duke pėrfshirė aty ku ėshtė e mundur, metodat e testeve tė shpejta. Me t’u dorėzuar, kampionet duhen marrė nė mėnyrė periodike. Kampionet duhet tė mbahen pas pranimit tė mbetjeve pėr njė periudhė jo mė tė shkurtėr se njė muaj. 2. Kriteret e pranimit tė mbetjeve nė lendfill Ky seksion pėrcakton kriteret pėr pranimin e mbetjeve nė secilin nga kategoritė e lendfillit, pėrfshirė kriteret pėr depozitimin nėn dhe. Agjencia Kombėtare e Mjedisit, kur jep leje mjedisi pėr pranimin e mbetjeve nė lendfillin e kategorisė pėrkatėse, sipas rastit, mund tė pranojė vlera deri nė tri herė mė tė larta se vlerat kufi tė parametrave specifikė tė renditur nė kėtė seksion, pėrveē: - karbonit organik tė tretur (DOC) nė seksionet 2.1.2.1, 2.2.2, 2.3.1 dhe 2.4.1; - BTEX (benzeni, tolueni, etilbenzeni, ksileni); - PCBs (bifenilet e poliklorinuara) dhe vajit mineral nė seksionin 2.1.2.2; - karbonit organik total (TOC) dhe pH nė seksionin 2.3.2 dhe humbjes nė ndezje (LOI) dhe/ose TOC nė seksionin 2.4.2; dhe - kufizimit tė rritjes sė mundshme tė vlerės kufi pėr TOC nė seksionin 2.1.2.2 deri nė vetėm dy herė mė tė larta se vlera kufi. Pranimi i kėtyre vlerave bėhet duke marrė nė konsideratė: - karakteristikat e lendfillit dhe tė rrethinave tė tij; - shkarkimet nga lendfilli (pėrfshirė edhe lėngjet kulluese); dhe - kufijtė e parametrave specifikė nė kėtė seksion, qė sipas vlerėsimi tė rrezikut, nuk paraqesin rrezik shtesė pėr mjedisin, Agjencia Kombėtare e Mjedisit mban njė regjistėr pėr numrin e lejeve tė lėshuara ēdo vit sipas kėsaj dispozite. Ministri, me urdhėr, pėrcakton kriteret pėr pėrputhshmėrinė me vlerat kufi tė pėrcaktuara nė kėtė seksion. 2.1 Kriteret pėr lendfillet e mbetjeve inerte 2.1.1 Lista e mbetjeve qė pranohen pa u testuar nė lendfillet e mbetjeve inerte Mbetjet nė listėn e mėposhtme plotėsojnė kriteret e pėrcaktuara nė pėrkufizimin e mbetjeve inerte nė ligjin “Pėr menaxhimin e integruar tė mbetjeve” dhe kriteret e renditura nė seksionin 2.1.2. Kėto mbetje pranohen nė lendfillet e mbetjeve inerte pa iu nėnshtruar testimit. Mbetjet duhet tė jenė nga njė rrymė e vetme (vetėm njė burim) i njė lloji tė vetėm. Mbetjet e ndryshme qė pėrmbahen nė listė mund tė pranohen sė bashku, me kusht qė ato tė vijnė nga i njėjti burim. Nė rast dyshimi pėr kontaminim (si nga inspektimi vizual, ashtu edhe nga njohuritė pėr origjinėn e mbetjeve) duhet tė aplikohet testimi ose nė rast tė kundėrt mbetjet refuzohen. Nė qoftė se mbetjet e listuara janė tė kontaminuara ose pėrmbajnė materiale ose substanca tė tjera siē janė metalet, asbesti, plastikėt, kimikatet, etj. nė njė masė qė rrit shkallėn e rrezikut tė lidhur me mbetjet, nė mėnyrė tė mjaftueshme pėr tė justifikuar asgjėsimin e tyre nė kategori tė tjera lendfilli, ato mund tė mos pranohen nė lendfillin e mbetjeve inerte. Nė qoftė se ka ndonjė dyshim qė mbetjet nuk pėrmbushin pėrkufizimin e mbetjeve inerte dhe kriteret e listuara nė seksionin 2.1.2 apo qė mbetjet janė tė kontaminuara, duhet tė aplikohet testimi. Pėr kėtė qėllim duhet tė pėrdoren metodat e listuara nėn seksionin 3. Kodi sipas katalogut tė mbetjeve Pėrshkrimi Kufizimi 10 11 03 Mbetjet nga materialet fibroze me bazė qelqi Vetėm pa lidhės organikė 15 01 07 Ambalazhet e qelqit 17 01 01 Betoni Vetėm mbetje tė pėrzgjedhura nga ndėrtimet dhe shembjet () 17 01 02 Tullat Vetėm mbetje tė pėrzgjedhura nga ndėrtimet dhe shembjet (*) 17 01 03 Pllakat dhe qeramikat Vetėm mbetje tė pėrzgjedhura nga ndėrtimet dhe shembjet (*) 17 01 07 Pėrzierje e betonit, tullave, pllakave dhe qeramikės Vetėm mbetje tė pėrzgjedhura nga ndėrtimet dhe shembjet (*) 17 02 02 Qelqi 17 05 04 Dherat dhe gurėt Pėrjashtuar shtresat e sipėrme tė dheut, torfat; pėrjashtuar dherat dhe gurėt nga vendet e kontaminuara 19 12 05 Qelqi 20 01 02 Qelqi Vetėm qelqi i grumbulluar nė mėnyrė tė diferencuar 20 02 02 Dherat dhe gurėt Vetėm mbetjet nga kopshtet dhe parqet, pėrjashtuar shtresat e sipėrme tė dheut, torfat Mbetjet (*), mbetje tė pėrzgjedhura nga ndėrtimet dhe shembjet: me pėrmbajtje tė ulėt tė llojeve tė materialeve tė tjera (siē janė metalet, plastikėt, dherat, pėrbėrjet organike, druri, goma etj.). Origjina e mbetjeve duhet tė jetė e njohur. - Asnjė mbetje nga ndėrtimet dhe shembjet dhe nga ndėrtimet, tė ndotura me substanca tė rrezikshme organike ose inorganike (p.sh. pėr shkak tė proceseve tė prodhimit nė ndėrtim), ndotje toke, depozitimi dhe pėrdorimi i pesticideve ose substancave tė tjera tė rrezikshme, etj., nė rast se nuk bėhet e qartė qė ndėrtimet e shembura nuk janė tė ndotura nė mėnyrė tė konsiderueshme. - Asnjė mbetje nga ndėrtimet dhe shembjet nga ndėrtimet, tė trajtuara, tė mbuluara ose tė lyera me materiale, qė pėrmbajnė substanca tė rrezikshme nė sasi tė konsiderueshme. Mbetjet qė nuk janė renditur nė kėtė listė duhet t’i nėnshtrohen testimit siē parashtrohet nė seksionin 1 pėr tė pėrcaktuar nėse ato pėrmbushin kriteret pėr pranueshmėrinė e mbetjeve nė lendfillet e mbetjeve inerte, siē pėrcaktohet nė seksionin 2.1.2. 2.1.2. Vlerat kufi pėr mbetjet e pranueshme nė lendfillet e mbetjeve inerte 2.1.2.1. Vlerat kufi tė lėngėzimit Pėr mbetjet qė pranohen nė lendfillet e mbetjeve inerte zbatohen vlerat kufi tė lėngėzimit si mė poshtė, tė llogaritura si raport i vėllimit tė lėngjeve tė kullimit ndaj masės sė materialeve tė ngurta (L/S) tė 2 litra/kg dhe 10 litra/kg pėr ēlirimin total dhe tė shprehura drejtpėrdrejt nė mg/l pėr C0 (eluati i parė i testit tė perkolimit ėshtė L/S = 0,1 l/kg). Ministri me urdhėr, pėrcakton metodat e testimit (seksioni 3)dhe vlerat pėrkatėse kufi qė duhet tė pėrdoren nga tabela mė poshtė. Pėrbėrėsi L/S = 2 l/kg (mg/kg substancė e thatė) L/S = 10 l/kg (mg/kg substancė e thatė) C0 (testi i perkolimit) (mg/L As (Arsenik) 6 25 3 Ba (Barium) 100 300 60 Cd (Kadmium) 3 5 1.7 Cr (Krom total) 25 70 15 Cu (Bakėr) 50 100 60 Hg (Mėrkur) 0.5 2 0.3 Mo (Molibdeni) 20 30 10 Ni (Nikel) 20 40 12 Pb (Plumb) 25 50 15 Sb (Antimoni) 2 5 1 Se (Seleni) 4 7 3 Zn (Zinku) 90 200 60 Klorure 17000 25000 15000 Fluorure 200 500 120 Sulfate 25000 50000 17000 DOC (*) 480 1000 320 TDS (**)70000 100000 -- (*) Nė qoftė se mbetja nuk i pėrmbush kėto vlera pėr DOC nė pH e vet, ajo mund tė testohet nė mėnyrė alternative edhe nė L/S=10l/kg dhe pH 7,5-8,0. Mbetja mund tė konsiderohet se i pėrmbush kriteret e pranimit pėr DOC, nė qoftė se rezultati i kėtij pėrcaktimi nuk i kalon 1,000 mg/kg (ekziston njė draft metodė e bazuar nė standardin prEN 14429). (**) Vlerat e TDS mund tė pėrdoren nė vend tė vlerave tė sulfateve dhe klorureve. Ministri, me Urdhėr, pėrcakton kritere pėr mbetjet monolite qė sigurojnė pėr mjedisin tė njėjtin nivel mbrojtje qė sigurohet nga vlerat kufi tė mėsipėrme. 2.4.2. Kritere tė tjera Pėrveē vlerave kufi tė lėngėzimit (leaching) nga lendfilli sipas seksionit 2.4.1, mbetjet e rrezikshme duhet tė plotėsojnė edhe kriteret e mėposhtme: Parametri Vlera Humbja nga ndezja (LOI) 10% (*) Karboni organik total (TOC) 6% (**) Kapaciteti i neutralizimit acid (ANC) Duhet vlerėsuar (llogaritur) (*) Duhet pėrdorur ose LOI ose TOC. (**) Nėse kjo vlerė nuk arrihet, Agjencia Kombetare e Mjedisit mund tė lejojė njė vlerė kufi mė tė lartė, me kusht qė vlera e DOC prej 1,000 mg/kg tė arrihet kur L/S = 10 l/kg, ose nė pH e vetė materialit ose nė njė vlerė pH ndėrmjet 7,5 dhe 8,0. 2.5. Kriteret pėr depozitimin nėntokėsor Pėr pranimin e mbetjeve nė njė venddepozitimi nėn dhe (nėntokėsor), duhet tė bėhet vlerėsim i sigurisė pėr atė vend specifik siē pėrcaktohet nė aneksin III. Mbetjet mund tė pranohen vetėm nėse janė nė pėrputhje me vlerėsimin e sigurisė sė atij venddepozitimi specifik. Nė venddepozitimet nėn dhe (nėntokėsore) tė mbetjeve inerte, mund tė pranohen vetėm ato mbetje qė plotėsojnė kriteret e pėrcaktuara nė seksionin 2.1. Nė venddepozitimet nėn dhe (nėntokėsore) tė mbetjeve jo tė rrezikshme, mund tė pranohen vetėm ato mbetje qė plotėsojnė kriteret e pėrcaktuara nė seksionin 2.2 ose nė seksionin 2.3. Nė venddepozitimet nen dhe (nėntokėsore) tė mbetjeve tė rrezikshme, mbetjet mund tė pranohen vetėm nėse janė nė pėrputhje me vlerėsimin e sigurisė sė atij venddepozitimi specifik. Nė kėtė rast, kriteret e pėrcaktuara nė seksionin 2.4 nuk zbatohen. Megjithatė, mbetjet duhet t’i nėnshtrohen procedurės sė pranimit siē pėrcaktohet nė seksionin 1. 3. Marrja e mostrave dhe metodat e testimit Marrja e mostrave dhe testi pėr karakterizimin bazė dhe testi i pėrputhshmėrisė kryhen nga persona dhe institucione tė pavarur dhe tė kualifikuar. Laboratorėt duhet tė kenė eksperiencė tė provuar nė testimet dhe analizat e mbetjeve, si edhe njė sistem eficent pėr sigurimin e cilėsisė. Ministri, me urdhėr, vendos qė: 1. marrja e mostrave mund tė kryhet nga gjeneruesit ose operatorėt e mbetjeve me kusht qė, me mbikėqyrjen e duhur tė personave dhe institucioneve tė pavarur dhe tė kualifikuar, tė sigurohet arritja e objektivave tė pėrcaktuara nė kėtė rregullore; 2. testimi i mbetjeve mund tė kryhet nga prodhuesit ose operatorėt e mbetjeve nėse ata kanė ngritur njė sistem tė pėrshtatshėm pėr sigurimin e cilėsisė pėrfshirė kontrollin periodik tė pavarur. Pėr sa kohė qė njė standard CEN nuk disponohet si njė standard EN zyrtar, do tė pėrdoren ose procedurat/standardet kombėtare ose projekt standardi CEN, kur ky i fundit tė ketė arritur fazėn e standardit prEN. Pėr marrjen e mostrave tė mbetjeve – pėr karakterizimin bazė, testin e pėrputhshmėrisė dhe testin e verifikimit nė terren – duhet tė hartohet plani i marrjes sė mostrave sipas pjesės 1 tė standardit tė marrjes sė mostrave aktualisht tė zhvilluar nga CEN. EN 13137 Pėrcaktimi i TOC te mbetjet, llumrat dhe sedimentet prEN 14346 Llogaritja e lėndėve tė thata nėpėrmjet pėrcaktimit tė mbetjeve tė thata ose pėrmbajtjes sė ujit Testet e lėngėzimit (leaching) prEN 14405 Testi i pėrcaktimit tė sjelljes sė lėngėzimit – testi i perkolimit me drejtim pėr lart (Testi i perkolimit me drejtim lart pėr pėrbėrėsit inorganik) EN 12457/1-4 Testi i pėrputhshmėrisė sė lėngėzimit tė mbetjeve granulore dhe llumrave d: Pjesa 1 : L/S = 2 l/kg, madhėsia e pjesėzės < 4 mm Pjesa 2: L/S = 10 l/kg, madhėsia e pjesėzės < 4 mm Pjesa 3: L/S = 2 dhe 8 l/kg, madhėsia e pjesėzės < 4 mm Pjesa 4: L/S = 10 l/kg, madhėsia e pjesėzės < 10 mm Digjestimi (digestion) i mbetjeve tė papėrpunuara EN 13657 Digjestimi pėr pėrcaktimin e mėtejshėm tė pjesės sė elementėve tė tretshėm nė ujė (digjestimi i pjesshėm i mbetjeve tė ngurta para analizave elementare, qė e lenė matricėn e silikateve tė paprekur) EN 13656 Digjestimi me anė tė mikrovalėve me pėrzierje acidi fluorhidrik (HF), acidi nitrik (HNO3) dhe acidi klorhidric (HCl) pėr pėrcaktimin e mėtejshėm tė elementeve (digjestim total i mbetjeve tė ngurta para analizave elementare) Analizat ENV 12506 Analiza e eluateve — Pėrcaktimi i pH, arsenikut - As, bariumit - Ba, kadmiumit - Cd, klorit - Cl, kobaltit - Co, kromit - Cr, kromit VI - CrVI, bakrit - Cu, molibdenumi - Mo, nikelit - Ni, dioksidit tė azotit - NO2, plumbit - Pb, squfurit total - S, sulfateve- SO4, vanadiumit – V dhe zinkut - Zn (analiza e pėrbėrėsve inorganikė tė mbetjeve tė ngurta dhe/ose eluateve tė tyre; elementet madhore, minore dhe gjurmėve tė tyre) ENV 13370 Analiza e eluateve — Pėrcaktimi i amoniumit, pėrbėrje organike halogjene - AOX, konduktivitetit, mėrkurit - Hg, indeksit tė fenolit, karbonit organik total - TOC, CN –sė lehtėsisht tė ēlirueshme, fluorit - F (analiza e pėrbėrėsve inorganikė tė mbetjeve tė ngurta dhe/ose eluateve (anionet) e tyre prEN 14039 Pėrcaktimi i pėrmbajtjes hidrokarbure nė diapazonin C10 deri nė C40 me gaz kromatograf Ministria amendon kėtė listė me standardet e reja CEN, dhe miraton gjithashtu metodat qė do tė pėrdoren pėr testet dhe analizat, pėr tė cilat nuk disponohen (akoma) metoda (CEN). ANEKSI III VLERĖSIMI I SIGURISĖ PĖR PRANIMIN E MBETJEVE NĖ VENDDEPOZITIMET NĖNTOKĖSORE 1. Filozofia e sigurisė pėr depozitimin nėntokėsor: tė gjitha llojet 1.1. Rėndėsia e barrierave gjeologjike Objektivi pėrfundimtar i asgjėsimit final tė mbetjeve nė depozitimet nėntokėsore ėshtė izolimi i mbetjeve nga biosfera. Mbetjet, barrierat gjeologjike dhe kavitetet, pėrfshirė ēdo lloj strukturė inxhinierike pėrbėjnė njė sistem qė duhet tė pėrmbushė kėrkesat e veta sė bashku me tė gjitha aspektet e tjera teknike. Kėrkesat e ligjit “Pėr menaxhimin e integruar tė ujerave” mund tė pėrmbushen vetėm duke demonstruar sigurinė afatgjatė tė instalimit (shikoni seksionin 1.2.7). Ligji “Pėr menaxhimin e integruar tė ujerave” nė pėrgjithėsi ndalon shkarkimin drejtpėrdrejt tė ndotėsve nė ujėrat nėntokėsore. Ligji kėrkon, gjithashtu, qė tė merren masa pėr tė parandaluar pėrkeqėsimin e statusit tė tė gjithė trupave ujorė nėntokėsorė. 1.2. Vlerėsimi i riskut tė vendit specifik Vlerėsimi i riskut kėrkon identifikimin e: - rrezikut (nė kėtė rast mbetjet e depozituara); - marrėsve (nė kėtė rast biosfera dhe ndoshta ujėrat nėntokėsore); - rrugėve nėpėrmjet tė cilave substancat qė derivojnė nga mbetjet mund tė arrijnė biosferėn; dhe - vlerėsimit tė ndikimit tė substancave qė mund tė arrijnė biosferėn. Kriteret e pranimit pėr depozitim nėntokėsor, duhet tė rrjedhin nga, mes tė tjerash, analiza e shkėmbit bujtės, prandaj duhet konfirmuar qė nė kėtė vend nuk ekzistojnė kushte qė kanė lidhje me ato tė specifikuara nė aneksin I tė kėtij vendimi (me pėrjashtim tė aneksit I (2), (3), (4) dhe (5). Kriteret e pranimit pėr depozitim nėntokėsor mund tė pėrftohen vetėm duke iu referuar kushteve lokale. Kjo kėrkon demonstrimin e pėrshtatshmėrisė sė shtresave pėr krijimin e njė depozitimi, d.m.th. njė vlerėsim tė risqeve pėr vendin mbajtės, duke marrė nė konsideratė gjithė sistemin e mbetjeve, strukturat inxhinierike dhe kavitetet dhe trupin shkėmbor bujtės. Vlerėsimi i riskut tė instalimit nė atė vend specifik kryhet si pėr fazėn operacionale, ashtu edhe pėr atė pas operacionale. Nga kėto vlerėsime, mund tė nxirren masat e sigurisė dhe tė kontrollit tė kėrkuar dhe mund tė zhvillohen kriteret e pranimit. Do tė pėrgatitet analiza e integruar e vlerėsimit tė performancės qė pėrfshin komponentėt e mėposhtėm: 1. vlerėsimin gjeologjik; 2. vlerėsimin gjeomekanik; 3. vlerėsimin hidrogjeologjik; 4. vlerėsimin gjeokimik; 5. vlerėsimin e ndikimit nė biosferė; 6. vlerėsimin e fazės operacionale; 7. vlerėsimin afatgjatė; 8. vlerėsimin e ndikimit tė tė gjitha impianteve sipėrfaqėsore nė kėtė vend. 1.2.1. Vlerėsimi gjeologjik Pėr formacionin gjeologjik tė vendit tė depozitimit kėrkohet njohuri apo investigim i plotė. Kjo pėrfshin investigimet dhe analizat e llojeve tė shkėmbinjve, tokės dhe topografisė. Vlerėsimi gjeologjik duhet tė demonstrojė pėrshtatshmėrinė e vendit pėr depozitim nėntokėsor. Ai duhet tė pėrfshijė vendndodhjen, frekuencėn dhe strukturėn e ēdo lloj defekti apo frakturimi nė shtresat rrethuese gjeologjike dhe ndikimin potencial tė aktivitetit sizmik nė kėto struktura. Duhen marrė nė konsideratė edhe vende tė tjera alternative. 1.2.2. Vlerėsimi gjeomekanik Qėndrueshmėria e kaviteteve duhet demonstruar nėpėrmjet investigimeve dhe parashikimeve tė pėrshtatshme. Mbetjet e depozituara duhet tė jenė pjesė e kėtij vlerėsimi. Proceset duhet tė analizohen dhe dokumentohen nė mėnyrė sistematike. Duhet demonstruar sa mė poshtė vijon: 1. qė gjatė dhe pas krijimit tė kaviteteve, nuk pritet tė ndodhė ndonjė deformim madhor te vetė kaviteti apo nė sipėrfaqen e tokės, gjė qė do tė pengonte pėrdorueshmėrinė e depozitės nėntokėsore ose do tė krijonte njė mundėsi kalimi pėr nė biosferė; 2. qė kapaciteti bartės i kavitetit ėshtė i mjaftueshėm pėr tė parandaluar shembjen e tij gjatė operacionit; 3. qė materialet e depozituara duhet tė kenė qėndrueshmėrinė e nevojshme nė pėrputhje me vetitė gjeomekanike tė shkėmbit bujtės. 1.2.3. Vlerėsimi hidrogjeologjik Kėrkohet investigimi i plotė i vetive hidraulike pėr tė vlerėsuar modelin e rrjedhės sė ujėrave nėntokėsore nė shtresat rrethuese bazuar nė informacionin mbi konduktivitetin hidraulik tė masės shkėmbore, frakturave dhe gradientėve hidraulikė. 1.2.4. Vlerėsimi gjeologjik Kėrkohet investigimi i plotė i shkėmbit dhe pėrbėrjes sė ujėrave nėntokėsore me qėllim vlerėsimin e pėrbėrjes aktuale tė ujėrave nėntokėsore dhe evolucionin e tyre potencial nė kohė, natyrėn dhe pasurinė (bollshmėrinė) me minerale frakturė mbushėse, si edhe pėrshkrimin sasior mineralor tė shkėmbit bujtės. Duhet vlerėsuar ndikimi i ndryshueshmėrisė nė sistemin gjeokimik. 1.2.5. Vlerėsimi i ndikimit nė biosferė Kėrkohet investigimi i biosferės qė mund tė ndikohej nga depozitimi nėntokėsor. Duhen kryer studime bazė pėr tė pėrcaktuar nivelet e rrethanave natyrore lokale tė substancave pėrkatėse. 1.2.6. Vlerėsimi i fazės operacionale Pėr fazėn operacionale, analiza duhet tė demonstrojė sa mė poshtė vijon: 1. qėndrueshmėrinė e kaviteteve, siē pėrcaktohet nė seksionin 1.2.2 tė kėsaj shtojce; 2. asnjė risk tė papranueshėm tė rrugėkalimit sė pėrshkruar midis mbetjeve dhe biosferės; 3. asnjė risk tė papranueshėm qė ndikon nė funksionimin e impiantit. Nė rastet e demonstrimit tė sigurisė operacionale, duhet kryer njė analizė sistematike e operacionit tė impiantit nė bazė tė tė dhėnave specifike mbi inventarin e mbetjeve, menaxhimit tė impiantit dhe skemės sė operimit. Duhet treguar qė mbetjet nuk do tė ndėrveprojnė me shkėmbin nė ndonjė mėnyrė kimike apo fizike, gjė e cila do tė dėmtonte forcėn dhe ngurtėsinė e shkėmbit dhe do tė rrezikonte vetė depozitimin. Pėr kėto arsye, pėrveē mbetjeve qė ndalohen nga neni 43/1 i ligjit tė menaxhimit tė integruar tė mbetjeve, nuk duhet tė pranohen as mbetjet qė kanė predispozicion pėr t’u djegur spontanisht nėn kushtet e depozitimit (temperatura, lagėshtira), produktet e gazta, mbetjet e avullueshme, mbetjet qė vijnė nga grumbuj pėrzierjesh tė paidentifikuara. Duhen identifikuar incidentet e veēanta qė nė fazėn operacionale mund tė ēojnė nė krijimin e njė rrugėkalimi midis mbetjeve dhe biosferės. Llojet e ndryshme tė risqeve potenciale operacionale duhen pėrmbledhur nė kategori specifike. Duhen vlerėsuar efektet e tyre tė mundshme. Duhet treguar se nuk ekziston asnjė risk i papranueshėm qė tė prishet kontrolli i operacionit. Duhet tė jepen masat e emergjencės. 1.2.7. Vlerėsimi afatgjatė Me qėllim qė tė respektohen objektivat e asgjėsimit tė qėndrueshėm nė lendfill, vlerėsimi i riskut duhet tė bėhet pėr periudha afatgjata. Duhet siguruar qė nuk do tė krijohet asnjė rrugėkalim pėr nė biosferė gjatė periudhės afatgjatė pasoperacionit tė depozitimit nėntokėsor. Barrierat e vendit tė depozitimit nėntokėsor (p.sh. cilėsia e mbetjeve, strukturat inxhinierike, mbushja dhe mbyllja e tubave dhe shpimeve), performanca e shkėmbit bujtės, shtresat rrethuese dhe mbingarkesa duhet tė pėrllogariten nė mėnyrė sasiore pėr njė periudhė afatgjatė dhe tė vlerėsohen nė bazė tė tė dhėnave tė vendit specifik ose supozimeve mjaftueshmėrisht konservative. Duhen marrė nė konsideratė kushtet gjeokimike dhe gjeohidrologjike, tė tilla si rrjedha e ujėrave tokėsorė (shikoni seksionet 1.2.3 dhe 1.2.4 tė kėsaj shtojce), eficenca e barrierės, pakėsimi natyror, si edhe kullimi i lėngjeve nga mbetjet e depozituara. Siguria afatgjatė e njė depozitimi nėntokėsor duhet demonstruar nga vlerėsimi i sigurisė, pėrfshirė pėrshkrimin e statusit fillestar nė njė kohė tė specifikuar (p.sh. koha e mbylljes) pasuar nga njė skenar qė nxjerr nė pah ndryshimet e rėndėsishme qė priten pėrgjatė kohės gjeologjike. Pėrfundimisht, pasojat e ēlirimit tė substancave pėrkatėse nga depozitimi nėntokėsor duhet tė vlerėsohen pėr skenarė tė ndryshėm qė reflektojnė evolucionin afatgjatė tė biosferės, gjeosferės dhe depozitimit nėntokėsor. Pėr shkak tė jetėgjatėsisė sė tyre tė kufizuar konteinerėt dhe shtresa e kavitetit nuk duhet tė merren nė konsideratė kur vlerėsohen risqet afatgjata tė depozitave tė mbetjeve. 1.2.8. Vlerėsimi i ndikimit tė impianteve marrėse sipėrfaqėsore Megjithėse mbetjet e marra nė atė vend mund tė jenė tė destinuara pėr asgjėsim nėnsipėrfaqėsor, ato do tė shkarkohen, testohen dhe mundėsisht tė depozitohen mbi sipėrfaqe, para se tė arrijnė nė destinacionin e tyre final. Impiantet marrėse duhet tė projektohen dhe operohen nė mėnyrė tė tillė qė parandalon dėmtimin e shėndetit tė njeriut dhe mjedisit lokal. Ato duhet tė plotėsojnė tė njėjtat kėrkesa si ēdo lloj tjetėr impianti marrės mbetjesh. 1.2.9. Vlerėsimi i risqeve Me qėllim mbrojtjen e punėtorėve, mbetjet duhet tė depozitohen vetėm nė depozitimin nėntokėsor tė veēuar nė mėnyrė tė sigurt nga aktivitetet minerare. Mbetjet nuk duhet tė pranohen n.q.s. pėrmbajnė ose mund tė gjenerojnė substance tė rrezikshme qė mund tė dėmtojnė shėndetin e njeriut, p.sh. mikrobet patogjene tė sėmundjeve ngjitėse. 2. Kriteret e pranimit pėr depozitim nėntokėsor – tė gjitha llojet 2.1. Mbetjet e pėrjashtuara Nėn dritėn e seksioneve 1.2.1 deri 1.2.8, mbetjet qė mund t’i nėnshtrohen transformimeve tė padėshiruara fizike, kimike ose biologjike pasi tė jenė depozituar, nuk duhet tė asgjėsohen nė venddepozitimin nėntokėsor. Kėtu pėrfshihen sa mė poshtė: a) mbetjet e listuara nė nenin 43/1 tė ligjit tė menaxhimit tė integruar tė mbetjeve; b) mbetjet dhe pėrbėrėsit e tyre qė mund tė hyjnė nė reaksion me ujin ose shkėmbin bujtės nėn kushtet e depozitimit nėntokėsor dhe qė mund tė ēojnė nė: - ndryshimin e vėllimit; - gjenerimin e substancave apo gazrave tė vetėpėrflakshėm, toksikė ose shpėrthyes; ose - ēdo reaksion tjetėr qė mund tė rrezikojė sigurinė operacionale dhe/ose integritetin e barrierės. Mbetjet qė mund tė hyjnė nė reaksion me njėra tjetrėn duhet tė pėrcaktohen dhe tė klasifikohen nė grupet e pėrputhshmėrisė; grupet e ndryshme qė nuk pėrputhen duhet tė ndahen fizikisht nė depozitim; c) mbetjet qė janė tė biodegradueshme; d) mbetjet qė kanė erė tė fortė; e) mbetjet qė mund tė gjenerojnė njė pėrzierje ajėr-gaz qė ėshtė toksike ose shpėrthyese. Nė mėnyrė tė veēantė kjo i referohet mbetjeve qė: - shkaktojnė pėrqendrime gazi toksik nė sajė tė trysnisė sė pjesshme tė pėrbėrėsve tė tyre, - formojnė pėrqendrime kur saturohen brenda njė kontenieri, tė cilat janė mė tė larta se 10 % e pėrqendrimit qė korrespondon me kufirin e ulėt shpėrthyes; f) mbetjet me qėndrueshmėri tė pamjaftueshme pėr t’ju pėrshtatur kushteve gjeomekanike; g) mbetjet e vetėpėrflakshme ose tė predispozuara pėr t’u djegur spontanisht nėn kushtet e depozitimit, produktet e gazta, mbetjet e avullueshme, mbetjet qė vijnė nga grumbuj pėrzierjesh tė paidentifikuara. h) mbetjet qė pėrmbajnė, ose mund tė gjenerojnė mikrobe patogjene tė sėmundjeve ngjitėse. Vlerėsimi i riskut tė vendit specifik Pranimi i mbetjeve nė njė vend specifik duhet t’i nėnshtrohet vlerėsimit tė riskut tė atij vendi specifik. Vlerėsimet e vendit specifik tė ravijuara nė seksionin 1.2 pėr mbetjet qė do tė pranohen nė njė depozitim nėntokėsor duhet tė demonstrojnė qė niveli i izolimit nga biosfera ėshtė i pranueshėm. Kriteret duhet tė pėrmbushen nėn kushtet e depozitimit. 2.3. Kushtet e pranimit Mbetjet mund tė depozitohen vetėm nė njė depozitim nėntokėsor tė veēuar, nė mėnyrė tė sigurt nga aktivitetet minerare. Mbetjet qė mund tė hyjnė nė reaksion me njėra tjetrėn duhet tė pėrcaktohen dhe tė klasifikohen nė grupet e pėrputhshmėrisė; grupet e ndryshme qė nuk pėrputhen duhet tė ndahen fizikisht nė depozitim. 3. Konsiderata shtesė: minierat e kripės 3.1. Rėndėsia e barrierave gjeologjike Nė filozofinė e sigurisė pėr minierat e kripės, shkėmbi qė rrethon mbetjet ka njė rol tė dyfishtė: - vepron si shkėmb bujtės nė tė cilin mbetjet futen si nė njė mburojė; - sė bashku me shtresat e papėrshkrueshme shkėmbore tė sipėrme dhe tė poshtme (p.sh. anhidritet), vepron si barrierė gjeologjike qė synon tė parandalojė hyrjen e ujėrave nėntokėsore nė lendfill dhe, ku ėshtė e nevojshme, tė ndalojė nė mėnyrė tė efektshme lėngjet ose gazrat tė dalin nga zona e asgjėsimit. Nė rastet kur kjo barrierė gjeologjike ėshtė dėmtuar nga tubat dhe puset, ato duhet tė mbyllen gjatė operimit nė mėnyrė qė tė pengohet hyrja e ujit, dhe duhet tė jenė tė mbyllura hermetikisht pasi lendfilli nėntokėsor tė pushojė sė operuari. N.q.s. nxjerrja e mineraleve vazhdon pėr njė kohė mė tė gjatė se operimi i lendfillit, zona e asgjėsimit tė mbetjeve, pasi lendfilli tė ketė pushuar sė operuari duhet tė mbyllet me njė digė tė papėrshkueshme hidraulikisht, e cila ndėrtohet sipas trysnisė operuese hidraulike tė llogaritur qė i korrespondon thellėsisė, nė mėnyrė tė tillė qė uji qė mund tė rrjedhė nė minierėn qė ėshtė ende operacionale, tė mos mund tė penetrojė nė zonėn e lendfillit; - nė minierat e kripės, kripa konsiderohet se siguron kontroll total. Mbetjet do tė kenė kontakt me biosferėn vetėm nė rastin e njė aksidenti ose tė njė ngjarje nė kohė gjeologjike siē ėshtė lėvizja e tokės ose erozioni (pėr shembull, e lidhur me ngritjen e nivelit tė detit). Mbetjet nuk kanė gjasa tė ndryshojnė nė venddepozitim, dhe pasojat e skenarėve tė tillė tė dėshtimit duhet tė merren nė konsideratė. 3.2. Vlerėsimi afatgjatė Demonstrimi i sigurisė afatgjatė tė asgjėsimit nėntokėsor nė njė shkėmb kripor duhet tė ndėrmerret parimisht duke e pėrcaktuar shkėmbin kripor si shkėmb barrierė. Shkėmbi kripor pėrmbush kėrkesėn e papėrshkrisė ndaj gazrave dhe lėngjeve, tė mbėshtjelljes sė mbetjeve nė sajė tė konvergjencės sė tij dhe tė kufizimit plotėsisht tė mbetjeve nė fund tė procesit tė transformimit. Konvergjenca e shkėmbit kripor nuk kontradikton kėrkesėn pėr tė pasur kavitete tė qėndrueshme nė fazėn e operimit. Qėndrueshmėria ėshtė e rėndėsishme pėr tė garantuar sigurinė operacionale dhe mirėmbajtjen e integritetit tė barrierave gjeologjike pėr njė kohė tė pakufizuar nė mėnyrė qė tė sigurojė mbrojtje tė vazhdueshme tė biosferės. Mbetjet duhen izoluar nė mėnyrė tė pėrhershme nga biosfera. Rrėshqitja/fundosja e kontrolluar e mbingarkesės ose defekte tė tjera nė periudha tė gjata kohore janė tė pranueshme vetėm nqse mund tė tregohet se do tė ndodhin vetėm transformime pa ēarje, se integriteti i barrierės gjeologjike mirėmbahet dhe se nuk formohet asnjė rrugėkalim nėpėrmjet tė cilit uji do tė mund tė kontaktonte mbetjet apo mbetjet apo pėrbėrėsit e mbetjeve do tė mund tė migronin nė biosferė. 4. Konsiderata shtesė: shkėmbi i fortė Depozitimi i thellė nė shkėmb tė fortė kėtu pėrkufizohet si njė depozitim nėntokėsor nė thellėsi disa qindra metra, ku shkėmbi i fortė pėrfshin shkėmbinj vullkanik, p.sh. granit ose gneise, gjithashtu mund tė pėrfshijė shkėmbinj sedimentarė, p.sh. gur gėlqeror dhe gur ranor. 4.1. Filozofia e sigurisė Depozitimi i thellė nė njė shkėmb tė fortė ėshtė njė mėnyrė praktike pėr tė shmangur brezat e ardhshėm nga pėrgjegjėsia pėr mbetjet meqė do tė ndėrtohet pėr tė qenė pasiv dhe nuk do tė ketė nevojė pėr mirėmbajtje. Pėr mė tepėr, ndėrtimi nuk do tė pengojė rikuperimin e mbetjeve ose mundėsinė pėr tė ndėrmarrė masa korrektuese nė tė ardhmen. Gjithashtu ai duhet projektuar nė mėnyrė tė tillė qė tė sigurojė qė efektet negative apo pėrgjegjėsitė mjedisore qė rrjedhin nga aktivitetet e brezave tė sotėm, tė mos bien mbi brezat e ardhshėm. Nė filozofinė e sigurisė sė asgjėsimit nėntokėsor tė mbetjeve, koncepti kryesor ėshtė izolimi i mbetjeve nga biosfera, si edhe pakėsimi natyror i ēdo lloj ndotėsi qė kullon nga mbetjet. Pėr lloje tė caktuara substancash dhe mbetjesh tė rrezikshme, ėshtė identifikuar nevoja pėr tė mbrojtur shoqėrinė dhe mjedisin nga ekspozimi i qėndrueshėm pėrgjatė periudhave tė stėrzgjatura kohore. Njė periudhė kohore e stėrzgjatur nėnkupton disa mijėra vjet. Nivele tė tilla mbrojtjeje mund tė arrihen nėpėrmjet depozitimit tė thellė nė shkėmb tė fortė. Depozitimi i thellė i mbetjeve nė shkėmb tė fortė mund tė bėhet ose nė njė ish-minierė, ku aktiviteti i nxjerrjes sė mineraleve ka pėrfunduar, ose nė njė impiant tė ri depozitimi. Nė rastin e depozitimit nė shkėmb tė fortė, nuk ėshtė i mundur kontrolli total. Nė kėtė rast, depozitimi nėntokėsor duhet ndėrtuar nė mėnyrė tė tillė qė hollimi natyror i shtresave rrethuese tė ndėrmjetėsojė efektin e ndotėsve nė atė masė qė ato tė mos kenė efekte negative tė pakthyeshme nė mjedis. Kjo do tė thotė qė kapaciteti i mjedisit tė afėrt pėr tė pakėsuar dhe degraduar ndotėsit do tė pėrcaktojė pranueshmėrinė e shkarkimit/ēlirimit tė ndotėsve nga njė impiant i tillė. Kėrkesat e tė ligjit tė menaxhimit tė integruar tė ujerave mund tė pėrmbushen vetėm duke demonstruar sigurinė afatgjatė tė instalimit (shikoni seksionin 1.2.7). Performanca e njė sistemi depozitimi tė thellė duhet vlerėsuar nė mėnyrė holistike, duke shpjeguar funksionin koherent tė pėrbėrėsve tė ndryshėm tė sistemit. Ligji i menaxhimit tė integruar tė ujėrave ndalon nė pėrgjithėsi, shkarkimin e ndotėsve drejtpėrdrejt nė ujėrat nėntokėsore. Ligji kėrkon gjithashtu qė tė merren masa qė tė parandalohet pėrkeqėsimi i statusit tė tė gjithė trupave ujorė nėntokėsorė. Pėr depozitimin e thellė nė shkėmb tė fortė kjo kėrkesė respektohet kur asnjė shkarkim i substancave tė rrezikshme nga depozitimi nuk arrin biosferėn (pėrfshirė pjesėt e sipėrme tė sistemit tė ujėrave nėntokėsore tė aksesueshme pėr biosferėn) nė sasi apo pėrqendrime qė shkaktojnė efekte negative. Pėr kėtė arsye duhet tė vlerėsohen rrugėkalimet e ujit nė dhe pėr nė biosferė. Duhet vlerėsuar ndikimi i ndryshueshmėrisė nė sistemin gjeohidraulik. Formimi i gazit nė depozitimin e thellė nė shkėmb tė fortė mund tė ndodhė pėr shkak tė prishjes afatgjatė tė mbetjeve, ambalazhimit dhe strukturave inxhinierike. Pėr kėtė arsye, kjo gjė duhet marrė nė konsideratė nė projektimin e vendit pėr depozitimin e thellė nė shkėmb tė fortė. ANEKSI IV PĖRMBLEDHJE E OPSIONEVE TĖ ASGJĖSIMIT NĖ LENDFILL TĖ PĖRCAKTUARA NGA KY VENDIM Hyrje Figura 1 pasqyron njė pėrmbledhje tė opsioneve pėr asgjėsimin nė lendfill tė mbetjeve siē pėrcaktohen nga ky vendim sė bashku me disa shembuj tė nėnkategorive tė kategorive kryesore tė lendfilleve. Pika e fillimit (kėndi i majtė sipėr) pėrfaqėson njė mbetje qė duhet tė asgjėsohet nė lendfill. Nė pėrputhje me nenin 42 tė ligjit “Pėr menaxhimin e integruar tė mbetjeve”, para asgjėsimit nė lendfill pėr shumicėn e mbetjeve kėrkohet tė bėhen disa trajtime. Pėrkufizimi i pėrgjithshėm i “trajtimit” ėshtė relativisht i gjerė dhe nė njė masė tė madhe i ėshtė lėnė Agjencisė Kombėtare tė Mjedisit. Mbetja nuk i pėrket asnjė prej kategorive tė listuara nė nenin 43 tė ligjit “Pėr menaxhimin e integruar tė mbetjeve”. 1. Lendfillet e mbetjeve inerte Pyetja e parė qė lind ėshtė nėse mbetja mund tė klasifikohet ose jo si e rrezikshme. Nėse mbetja nuk ėshtė e rrezikshme (sipas ligjit “Pėr menaxhimin e integruar tė mbetjeve” dhe listės aktuale tė mbetjeve), pyetja tjetėr qė lind ėshtė nėse mbetja mund tė jetė mbetje inerte apo jo. N.q.s. plotėson kriteret e mbetjeve qė mund tė asgjėsohen nė njė lendfill mbetjesh inerte (kategoria A, shihni figurėn 1 dhe tabelėn 1), mbetja mund tė vendoset nė njė lendfill pėr mbetjet inerte. Mbetjet inerte mund tė vendosen edhe nė lendfillet e mbetjeve jo tė rrezikshme me kusht qė tė plotėsojnė kriteret e pėrshtatshme (qė nė pėrgjithėsi duhet t’i plotėsojnė). 2. Lendfillet e mbetjeve jo tė rrezikshme dhe nėnkategoritė e tyre Nėse mbetjet nuk janė tė rrezikshme apo inerte, d.m.th. jo tė rrezikshme, duhet tė shkojnė nė lendfillin e mbetjeve jo tė rrezikshme. Ministri, me urdhėr, pėrcakton nėnkategoritė e lendfilleve pėr mbetjet jo tė rrezikshme nė pėrputhje me strategjinė kombėtare tė menaxhimit tė mbetjeve dhe kėrkesat e kėtij vendimi. Tri nėnkategoritė kryesore tė lendfilleve pėr mbetjet jo tė rrezikshme tregohen nė figurėn 1: lendfilli pėr mbetjet inorganike me pėrmbajtje tė ulėt organike/tė biodegradueshme (B1), lendfilli pėr mbetjet organike (B2) dhe lendfilli pėr mbetjet e pėrziera jo tė rrezikshme me pėrmbajtje tė konsiderueshme materialesh si organike/tė biodegradueshme ashtu edhe inorganike. Vendet e nėnkategorisė B1 mund tė ndahen mė tej nė vende pėr mbetjet qė nuk plotėsojnė kriteret e pėrcaktuara nė seksionin 2.2.2 pėr mbetjet jo tė rrezikshme inorganike qė mund tė asgjėsohen bashkė me mbetjet e rrezikshme tė qėndrueshme jo reaktive (B1a) dhe vende pėr mbetjet qė i plotėsojnė kėto kritere (B1b). Vendet e nėnkategorisė B2 mund, pėr shembull, tė ndahen mė tej nė lendfille bioreaktive dhe lendfille pėr mbetje mė pak reaktive, tė trajtuara biologjikisht. Monofillet dhe lendfillet pėr mbetjet e ngurtėsuara/monolite mund tė pėrcaktohen brenda ēdo nėnkategorie (shikoni shėnimin nė fund tė faqes poshtė tabelės 1). Ministri, me urdhėr, miraton kriteret kombėtare tė pranimit me qėllim qė tė sigurohet dėrgimi i mbetjeve jo tė rrezikshme tė caktuara nė nėnkategoritė e ndryshme tė lendfilleve pėr mbetjet jo tė rrezikshme. Tė gjitha mbetjet jo tė rrezikshme (subjekt i klauzolave tė nenit 43 tė ligjit “Pėr menaxhimin e integruar tė mbetjeve”, dhe paragrafit 3 tė kėtij vendimi) mund tė shkojnė nė lendfillin pėr mbetjet jo tė rrezikshme tė pėrziera (nėnkategoria B3). 3. Vendosja e mbetjeve tė rrezikshme tė qėndrueshme jo reaktive nė lendfillin e mbetjeve jo tė rrezikshme N.q.s. mbetjet janė tė rrezikshme, pėrmes trajtimit tė tyre mund tė bėhet e mundur qė ato tė mund tė plotėsojnė kriteret pėr vendosjen e mbetjeve tė rrezikshme tė qėndrueshme jo reaktive nė lendfillet e mbetjeve jo tė rrezikshme brenda qelizave tė ngushta pėr mbetjet inorganike me pėrmbajtje tė ulėt organike/tė biodegradueshme qė plotėsojnė kriteret nė seksionin 2.2.2 (nėnkategoria B1b). Mbetjet mund tė jenė granulore (tė bėra kimikisht tė qėndrueshme) ose tė ngurtėsuara/monolite. 4. Lendfillet e mbetjeve tė rrezikshme Nėse mbetjet e rrezikshme nuk plotėsojnė kriteret pėr vendosjen nė njė lendfill tė kategorisė B1b apo qelizė pėr mbetjet jo tė rrezikshme, pyetja tjetėr mund tė jetė nėse ato i plotėsojnė ose jo kriteret pėr pranim nė lendfillin e mbetjeve tė rrezikshme (kategoria C). Nėse kriteret plotėsohen, atėherė mbetjet mund tė vendosen nė lendfillin e mbetjeve tė rrezikshme. Nėse kriteret pėr pranim nė lendfillin e mbetjeve tė rrezikshme nuk plotėsohen, mbetjet mund t’i nėnshtrohen trajtimit tė mėtejshėm dhe tė testohen pėrsėri kundrejt kritereve, deri sa ato tė plotėsohen. 5. Depozitimi nėntokėsor Nė mėnyrė alternative, mbetjet mund tė testohen kundrejt kritereve pėr depozitimin nėntokėsor. Nėse plotėsohen kriteret, mbetjet mund tė shkojnė nė njė impiant depozitimi nėntokėsor pėr mbetjet e rrezikshme (kategoria e lendfillit DHAZ). Nėse nuk plotėsohen kriteret e depozitimit nėntokėsor, mbetjet mund t’i nėnshtrohen trajtimit tė mėtejshėm dhe tė testohen pėrsėri. Megjithėse depozitimi nėntokėsor ka mundėsi tė rezervohet pėr mbetje tė rrezikshme speciale, kjo nėnkategori, nė parim, mund tė pėrdoret gjithashtu edhe pėr mbetjet inerte (kategoria DINERT) dhe mbetjet jo tė rrezikshme (kategoria DNON-HAZ). Diagrami mė poshtė tregon opsionet e asgjėsimit nė lendfill tė pėrcaktuara nga ky kendim. (http://www.qpz.gov.al/botime/fletore_zyrtare/2012/PDF-2012/109-2012.pdf) Pasqyra e kategorive tė lendfillit dhe shembuj tė nėnkategorive. Kategoria e lendfillit Nėnkategoritė madhore (impiantet e depozitimit nėntokėsor, monofillet dhe lendfillet pėr mbetjet e ngurtėsuara monolite (*) tė mundshme pėr tė gjitha kategoritė e lendfillit) Identifikimi Kriteret e pranimit Lendfilli i mbetjeve inerte Lendfilli qė pranon mbetjet inerte A Kriteret pėr kullimin e lėngjeve nga lendfilli dhe pėrmbajtjen pėrbėrėsve organikė janė pėrcaktuar (seksioni 2.1.2). Kriteret pėr pėrmbajtjen e komponentėve inorganikė duhen pėrcaktuar. Lendfilli i mbetjeve jo tė rrezikshme Lendfilli pėr mbetjet jo tė rrezikshme inorganike me pėrmbajtje tė ulėt lėndėsh organike/tė biodegradueshme, nė rastet kur mbetjet nuk plotėsojnė kriteret e pėrcaktuara nė seksionin 2.2.2. pėr ato mbetje inorganike jo tė rrezikshme qė mund tė asgjėsohen nė lendfill sė bashku me mbetjet e rrezikshme tė qėndrueshme jo reaktive B1a Kriteret pėr kullimin e lėngjeve nga lendfilli dhe pėrmbajtjen totale Lendfilli pėr mbetjet jo tė rrezikshme inorganike me pėrmbajtje tė ulėt lėndėsh organike/tė biodegradueshme B1b Kriteret pėr kullimin e lėngjeve nga lendfilli dhe pėrmbajtjen e karbonit organik total (TOC) dhe veēoritė e tjera janė pėrcaktuar tė pėrbashkėta pėr mbetjet granulare jo tė rrezikshme dhe mbetjet e qėndrueshme tė rrezikshme jo reaktive (seksioni 2.2). Gjithashtu, pėr kėtė tė fundit, janė pėrcaktuar edhe kriteret shtesė tė qėndrueshmėrisė. Kriteret pėr mbetjet monolite duhen pėrcaktuar Lendfilli pėr mbetjet organike jo tė rrezikshme B2 Kriteret pėr kullimin e lėngjeve nga lendfilli dhe pėrmbajtjen totale Lendfilli pėr mbetjet e pėrziera jo tė rrezikshme me pėrmbajtje tė konsiderueshme si tė mbetjeve organike/tė biodegradueshme ashtu edhe tė mbetjeve inorganike. B3 Kriteret pėr kullimin e lėngjeve nga lendfilli dhe pėrmbajtjen totale Lendfilli pėr mbetjet e rrezikshme Lendfilli sipėrfaqėsor pėr mbetjet e rrezikshme C Kriteret pėr kullimin e lėngjeve nga lendfilli pėr mbetjet granulore tė rrezikshme dhe pėrmbajtjen totale tė disa komponentėve janė pėrcaktuar (seksioni 2.4). Kriteret pėr mbetjet monolite duhen pėrcaktuar. Kriteret shtesė pėr pėrmbajtjen e ndotėsve duhen pėrcaktuar. Vendi i depozitimit nėntokėsor DHAZ Kėrkesat e veēanta janė listuar nė aneksin III. (*) Nėnkategoritė e mbetjeve monolite kanė lidhje vetėm me B1, C dhe DHAZ, dhe ndoshta A. ANEKSI V PROCEDURAT E KONTROLLIT DHE VETĖMONITORIMIT NĖ FAZAT E OPERIMIT DHE KUJDESIT PAS MBYLLJES 1. Hyrje Qėllimi i kėtij Aneksi ėshtė tė pėrcaktojė procedurat minimale tė vetėmonitorimit qė duhet kryer pėr tė kontrolluar: - qė mbetjet janė pranuar tė asgjėsohen nė pėrputhje me kriteret e pėrcaktuara pėr kategorinė e lendfillit nė fjalė; - qė proceset brenda lendfillit kryhen siē duhet; - qė sistemet e mbrojtjes e mjedisit funksionojnė plotėsisht siē janė planifikuar; - qė kushtet e lejes sė lendfillit plotėsohen. 2. Tė dhėnat meteorologjike Nė rast se Ministri kėrkon qė balancat e ujit tė pėrdoren si njė mjet efektiv pėr tė vlerėsuar nėse lėngjet e lendfillit po rritin nivelin e tyre nė trupin e lendfillit ose po rrjedhin, pėr aq kohė sa kėrkohet nga Agjencia Kombėtare e Mjedisit, pėrmes vetėmonitorimit nė lendfill ose nė stacionin meteorologjik mė tė afėrt, duhet tė grumbullohen kėto tė dhėna: Faza e operimit Faza e kujdesit pas mbylljes 2.1 Vėllimi i precipitimit Ēdo ditė Ēdo ditė, shtuar te vlerat mujore 2.2 Temperatura (min, maks, nė orėn 14.00) Ēdo ditė Mesatarja mujore 2.3 Drejtimi dhe forca e erės mbizotėruese Ēdo ditė Nuk kėrkohet 2.4 Evaporimi (lizimetri ose metoda tė tjera tė pėrshtatshme) Ēdo ditė Ēdo ditė, shtuar te vlerat mujore 2.5 Lagėshtira atmosferike (nė orėn 14:00) Ēdo ditė Mesatarja mujore Tė dhėnat pėr shkarkimet: kontrolli i ujit, lėngjeve qė kullojnė nga lendfilli dhe gazit Marrja e mostrave tė lėngjeve qė kullojnė nga lendfilli dhe ujėrave sipėrfaqėsore (nėse janė tė pranishėm) duhet tė kryhet nė pikat pėrfaqėsuese. Marrja e mostrave dhe matja (vėllimi dhe pėrbėrja) e lėngjeve qė kullojnė nga lendfilli duhet tė kryhet nė mėnyrė tė veēantė nė ēdo pikė ku kullojnė lėngjet e shkarkuara nga ai venddepozitim. Referencė: udhėzime tė pėrgjithshme mbi teknologjinė e marrjes sė mostrave, ISO 5667-2 (1991). Vetėmonitorimi i ujėrave sipėrfaqėsore (nėse janė tė pranishėm) duhet tė kryhet nė jo mė pak se dy pika nė drejtimin e rrjedhjes, njė pėrpara vendit tė lendfillit dhe njė mbrapa tij. Vetėmonitorimi i gazit duhet tė jetė pėrfaqėsues pėr ēdo seksion tė lendfillit. Frekuenca e marrjes sė mostrave dhe analizave listohet nė tabelėn e mėposhtme. Pėr lėngjet qė kullojnė nga lendfilli dhe pėr ujin, duhet tė merret pėr vetėmonitorim njė mostėr pėrfaqėsuese e pėrbėrjes mesatare. Frekuenca e marrjes sė mostrave duhet tė pėrcaktohet nė bazė tė morfologjisė sė mbetjeve nė lendfill (nė pirg dheu, tė groposura etj.). Frekuenca e marrjes sė mostrave do tė specifikohet nė lejen e mjedisit. Faza e operimit Faza e kujdesit pas mbylljes (3) 3.1 Vėllimi i lėngjeve qė kullojnė nga lendfilli Ēdo muaj (1) (3) Ēdo gjashtė muaj 3.2 Pėrbėrja e lėngjeve qė kullojnė nga lendfilli (2) Ēdo tremujor (3) Ēdo gjashtė muaj 3.3 Vėllimi dhe pėrbėrja e ujėrave sipėrfaqėsore (7) Ēdo tremujor (3) Ēdo gjashtė muaj 3.4 Shkarkimet potenciale tė gazrave dhe trysnia atmosferike (4) – (metan -CH4, dioksid karboni - CO2, oksigjen -O2, sulfur hidrogjeni -H2S, hidrogjen - H2, oksid karboni - CO, etj.) Ēdo muaj (3) (5) Ēdo gjashtė muaj (6) 1) Frekuenca e marrjes sė mostrave mund tė pėrcaktohet nė bazė tė morfologjisė sė mbetjeve nė lendfill (nė pirg dheu, tė groposura etj.). Kjo duhet tė specifikohet nė lejen e mjedisit. 2) Parametrat qė duhen matur dhe substancat qė duhen analizuar variojnė sipas pėrbėrjes sė mbetjeve tė depozituara; ato duhet tė parashtrohen nė lejen e mjedisit dhe tė pasqyrojnė karakteristikat e lėngėzimit tė mbetjeve. 3) Nė qoftė se llogaritja e tė dhėnave tregon se intervalet mė tė gjata janė po aq efektive, mund tė pėrcaktohet intervale mė tė gjata. Pėr lėngjet qė kullojnė nga lendfilli gjithmonė konduktiviteti duhet tė matet tė paktėn njė herė nė vit. 4) Kėto matje janė tė lidhura kryesisht me pėrmbajtjen e materialeve organike nė mbetje. 5) Metani - CH4, dioksidi i karbonit - CO2, oksigjeni - O2, rregullisht, gazrat e tjera siē kėrkohet, sipas pėrbėrjes sė mbetjeve tė depozituara, me vizionin pėr tė pasqyruar veēoritė e tyre tė kullimit tė lėngjeve. 6) Efiēenca e sistemit tė nxjerrjes sė gazit duhet tė kontrollohet vazhdimisht. 7) Nisur nga karakteristikat e vendit tė lendfillit, Agjencia Kombėtare e Mjedisit mund tė vendosė tė mos i kėrkojė kėto matje. Vini re qė 3.1 dhe 3.2 zbatohen vetėm aty ku ka grumbullim lėngjesh nga lendfilli (shikoni aneksin I (2)). 4. Mbrojtja e ujėrave nėntokėsore 4.1 Marrja e mostrave Matjet duhet tė bėhen nė mėnyrė tė tillė qė tė ofrojnė informacion mbi ujėrat nėntokėsore qė mund tė ndikohen nga shkarkimi i mbetjeve. Kėrkohet tė paktėn njė pikė matjeje nė vendin ku kėto ujėra futen nė lendfill dhe dy nė vendin ku ato dalin prej tij. Nė varėsi tė rezultateve tė ndonjė studimi hidrogjeologjik specifik dhe nevojės pėr njė identifikim sa mė tė hershėm tė ndonjė shkarkimi aksidental tė lėngjeve qė kullojnė nga lendfilli nė ujėrat tokėsorė ky numėr mund tė rritet. Mostrat duhet tė merren tė paktėn nė tri vendndodhje pėrpara operacioneve tė mbushjes me qėllim qė tė krijojnė vlerat e referencės pėr mostrat e ardhshme. Referenca: kampionėt e ujėrave tokėsorė, ISO 5667, pjesa 11, 1993. 4.2 Vetėmonitorimi Parametrat qė duhen analizuar nė mostrat e marra duhet pėrcaktuar nė varėsi tė pėrbėrjes sė pritshme e lėngjeve qė kullojnė nga lendfilli dhe tė cilėsisė sė ujėrave nėntokėsore nė zonė. Nė pėrzgjedhjen e parametrave pėr analiza duhet marrė parasysh lėvizshmėria nė zonėn e ujėrave tokėsorė. Parametrat mund tė pėrfshijnė parametra indikatorė me qėllim qė tė sigurojnė informacion sa mė tė hershėm pėr ndryshimet e cilėsisė sė ujėrave. Parametrat e rekomanduar janė: pH, TOC, fenolet, metalet e rėnda, fluoruret, AS (arseniku), vajrat/hidrokarburet. Faza operacionale Faza e kujdesit pas mbylljes 4.2.1 Niveli i ujėrave nėntokėsore ēdo gjashtė muaj (1) ēdo gjashtė muaj (1) 4.2.2 Pėrbėrja e ujėrave nėntokėsore frekuenca specifike sipas vendit (2) (3) frekuenca specifike sipas vendit (2) (3) 1) Nė qoftė se nivelet e ujėrave nėntokėsore luhaten, frekuenca duhet tė rritet. 2) Frekuenca duhet tė bazohet nė mundėsinė pėr marrjen e masave rehabilituese nė kohėn midis marrjes sė dy mostrave n.q.s. arrihet njė nivel triger, qė do tė thotė se frekuenca duhet tė pėrcaktohet nė bazė tė njohurive dhe tė vlerėsimit tė shpejtėsisė sė rrjedhjes sė ujėrave nėntokėsore. 3) Kur arrihet njė nivel triger (shikoni C), ėshtė i nevojshėm tė bėhet njė verifikim duke pėrsėritur marrjen e mostrave. Kur niveli tė jetė konfirmuar, duhet tė ndiqet plani i emergjencės (qė ėshtė pėrcaktuar nė lejen e mjedisit). 4.3 Nivelet triger Siē referohet nė kapitujt IX dhe X, duhet tė konsiderohen se kanė ndodhur efektet negative tė rėndėsishme kur analiza e mostrave tė ujėrave nėntokėsore tregon njė ndryshim tė rėndėsishėm nė cilėsinė e tyre. Niveli triger duhet tė pėrcaktohet duke marrė parasysh formacionet hidrogjeologjike specifike nė vendndodhjen e lendfillit dhe nė cilėsinė e ujėrave nėntokėsore. Kur ėshtė e mundur, niveli triger duhet tė pėrcaktohet nė lejen e mjedisit. Vėzhgimet duhet tė vlerėsohen nė bazė tė grafikut tė kontrollit me rregulla tė pėrcaktuara pėr kontrollin dhe nivelet pėr ēdo pus me gradient nga poshtė (drejtim poshtė). Nivelet e kontrollit duhet tė pėrcaktohen nga ndryshimet lokale nė cilėsinė e ujėrave tokėsore. 5. Vetėmonitorimi sipas topografisė sė vendit: tė dhėna pėr trupin e lendfillit Faza operacionale Faza e kujdesit pas mbylljes 5.1 Struktura dhe pėrbėrja e trupit tė lendfillit (1) ēdo vit ēdo vit 5.2 Sjellja sedimentare e nivelit tė trupit tė lendfillit ēdo vit ēdo vit 1) Tė dhėnat pėr statusin e planit tė lendfillit: sipėrfaqja e zėnė nga mbetjet, vėllimi dhe pėrbėrja e mbetjeve, metodat e depozitimit, koha dhe kohėzgjatja e depozitimit, llogaritja e kapacitetit tė mbetur qė ėshtė ende i disponues
Printo Dergo me e-mail




 
aTEMPERATURA

aGAZETA PDF

aSONDAZH
SA E NJIHNI DEMIN MJEDISOR TE PLASTIKES

Po
Jo


aProverbi i dites
aBotime
aStudime
aRaporte
aManuale

aRRJETI SHOQATAVE

aMBESHTETESIT
aDonatore
aPartnere

Kjo faqe u mbeshtet nga
Milieu Kontakt Internacional

 
Ndalohet rreptesisht kopjimi ose keqperdorimi i ndonje materiali nga faqja.
Copyright 2007 Qendra e Grupimit "Ekolevizja"
Te gjitha te drejtat e rezervuara